Probiotinio priedo įtaka raciono pašarų virškinamumui, melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio parametrams in vitro, produktyvumui ir produkcijos kokybei
Drazdova, Aleksandra |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Bandymo tikslas buvo įvertinti probiotinio priedo įtaką raciono pašarų virškinamumui ir melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio parametrams in vitro, produktyvumui ir produkcijos kokybei. Bandymui atrinkta 20 melžiamų karvių, kurios analogų principu buvo suskirstytos į kontrolinę ir tiriamąją grupes, po 10. Bandymas truko 90 dienų. Karvės bandymo metu buvo šeriamos visaverčiu drėgnu pašarų mišiniu. Racionas buvo sudarytas iš įprastų ūkio pašarų. Į tiriamosios grupės karvių racioną buvo įterpta probiotinio pašarų priedo Biogrom SC, po 20 g karvei. Priedo sudėtyje buvo gyvų mielių Saccharomyces cerevisiae (CNCM I-1077 5x1011 KSV/kg). Pieno kiekio ir kokybės tyrimai buvo atliekami bandymo pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Probiotinio priedo įtaka raciono pašarų virškinamumui, didžiojo prieskrandžio parametrams ir dujų išskyrimui buvo tirti naudojant in vitro sistemą RUSITEC. Nustatyta, kad probiotinis pašarų priedas turėjo reikšmingą įtaką didžiojo prieskrandžio pH didėjimui. Kitiems prieskrandžio parametrams ir dujų išskyrimui priedas reikšmingos įtakos neturėjo. Nustatyta amoniakinio azoto mažėjimo ir lakiųjų riebalų rūgščių kiekio didėjimo tendencija didžiojo prieskrandžio turinyje. Probiotinis priedas neturėjo įtakos tiriamosios grupės raciono pašarų sausų medžiagų, žalių baltymų ir žalios ląstelienos virškinamumui didžiajame prieskrandyje. Tiriamosios grupės raciono neazotinių ekstraktinių medžiagų virškinamumas buvo mažesnis nei kontrolinės grupės. Nustatyta žalių riebalų ir žalių pelenų virškinamumo didėjimo tendencija. Bandymo rezultatai parodė, kad pašarų priedas racione neturėjo reikšmingos įtakos karvių produktyvumui, bet paveikė pieno riebalų ir laktozės kokybinius rodiklius, jie didėjo statistiškai reikšmingai.
The aim of the thesis was to evaluate the effect of probiotics on ration digestibility, rumen parameters in vitro, productivity and production quality of dairy cows. For this study 20 dairy cows were selected and using the principle of analogues divided into control and trial groups (10 cows per group). Studies lasted for 90 days. During the study dairy cows were fed twice a day after milking. Both groups received identical diet which was balanced based on the animals’ needs. Trial group ration was supplemented with 20 g per cow of probiotic feed additive Biogrom SC, which contained Saccharomyces cerevisiae (CNCM I-1077 5x1011 cfu/kg). Milk yields were recorded and milk samples from all experimental cows were collected during control milking at the beginning, middle and the end of the study. The effect of probiotic feed additive on ration digestibility, rumen parameters and ruminal gas formation were evaluated using in vitro RUSITEC system. It was determined that probiotic feed additive had a significant effect on increasing rumen pH. Other rumen parameters and ruminal gas formation were not significantly affected, however, a tendency to have decreased amount of ruminal nitrogen and increased amount of volatile fatty acids was monitored. Probiotic feed additive had no effect on the trial groups ration dry matter, crude protein and crude fiber digestibility in rumen, but non-azotic extractable matter digestibility was lower in the trial group than it was in the control group. However, a tendency to increased crude fat and crude ash digestibility was monitored. The results show that feed additive had no significant effect on milk yield, but milk fat and milk lactose increased significantly.