Pregnancy and Delivery Outcomes for Patients With COVID-19 Infection
Shir, Elmakaies |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Aim: To assess the influence of COVID infection during the labor or the pregnant as a factor to maternal or newborn morbidity and mortality.
Objectives:
- Compare pregnancy outcomes for COVID-19 and non-COVID pregnant patients.
- Compare delivery process for COVID-19 and non-COVID patients.
- Compare neonatal outcomes for COVID-19 and non-COVID pregnant patients’ newborns.
Methodology:
The retrospective study was conducted among the women who delivered in The Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos on 2021 period. The data of all the births of the period 2021 were obtained from the registry of the delivery department and the archive of Kaunas clinics. The study was approved by the LSMU Bioethics Committee (BEC-MF-248; February 24th, 2023). Results: During the period of 2021 there were 3,068 deliveries with 3,196 newborns. Statistical significance was found in anemia rate (COVID group15.3%, NCG 10.6%, p=0.015) and preterm delivery rate (COVID group 18.1%, NCG 10.9, p<0.001). Both groups were statistically similar regarding induction and stimulation of labor, type of delivery. Exclusively PPH rates were 8.3% among COVID patients and 5.2% NCG patients (p=0.027). Statistical significance was not found between both groups regarding newborns’ Apgar score in 1 and 5 minutes. The birth weight was similar (COVID group 3212.8g, min.336 - max 500 and NCG 3342.1g, min.408 – max. 5080). The significant difference was detected in stillbirths rates: among COVID patients it was higher 1.7%, whereas among NCG patients was lower 0.5%, p=0.018.
Conclusions: 1. Preterm delivery and pregnancy anemia was significantly more common in women with COVID-19 infection. 2. The incidence of induction and stimulation of labor, caesarean section was similar in both groups, but the frequency of postpartum hemorrhage was higher in COVID-19 group. 3. Neonatal outcomes were similar, though stillbirths rates among COVID patients was significant higher.
Tikslas: Įvertinti COVID-19 infekcijos įtaką nėštumo ir gimdymo eigai, kaip veiksnį motinos ar naujagimio sergamumui ir mirtingumui. Uždaviniai: 1. Palyginti COVID-19 infekcija sirgusių ir nesirgusių moterų nėštumo eigos ypatumus. 2. Palyginti COVID-19 sirgusių ir nesirgusių moterų gimdymo eigą ir baigtis. 3. Įvertinti COVID-19 sirgusių ir nesirgusių moterų naujagimių gimimo duomenis. Metodai: Atliktas retrospektyvusis tyrimas analizuojant moterų, gimdžiusių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2021 m. laikotarpyje, duomenis. Visų 2021 metų laikotarpio gimdymų duomenys buvo gauti iš gimdymo skyriaus registro ir Kauno klinikų archyvo. Tyrimui gautas LSMU Bioetikos komiteto leidimas (BEC-MF-248; 2023 m. vasario 24 d.). Rezultatai: Per 2021 m. laikotarpį buvo 3 068 gimdymai ir gimė 3 196 naujagimiai. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant anemijos dažnumą (COVID grupė 15,3%, NCG 10,6%, p=0,015) ir priešlaikinio gimdymo dažnumą (COVID grupė 18,1%, NCG 10,9, p<0,001). Abi grupės buvo statistiškai panašios gimdymo sužadinimo, gimdymo veiklos stimuliavimo ir gimdymo tipo atžvilgiu. Išskirtinai pogimdyminio kraujavimo dažnumas 8,3% buvo didesnis COVID gimdyvių nei 5,2% be infekcijos gimdyvių tarpe (p=0,027). Statistinio reikšmingumo tarp abiejų grupių naujagimių Apgar balo po 1 ir 5 minutės nenustatyta. Gimimo svoris buvo panašus (COVID grupė 3212,8g, min.336 - max 500 ir NCG 3342,1g, min.408 - maks. 5080). Nustatytas statistiškai reikšmingas negyvagimių atvejų skirtumas: tarp COVID pacienčių jis buvo didesnis – 1,7%, o ne COVID grupėje mažesnis – 0,5%, p=0,018. Išvados: 1. Priešlaikinis gimdymas ir nėštumo anemija reikšmingai dažniau nustatyti gimdyvėms, sergančioms COVID-19 infekcija. 2. Gimdymo sužadinimo ir stimuliavimo, cezario pjūvio dažnumas abiejose grupėse buvo panašus, tačiau pogimdyminis kraujavimas buvo dažnesnis COVID-19 grupėje. 3. Naujagimių gimimo duomenys buvo panašūs, nors negyvagimių skaičius reikšmingai didesnis COVID-19 sergančių pacienčių grupėje.