Veiksnių, turinčių įtakos gydymo imunine persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazma efektyvumui, vertinimas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas: Įvertinti ir nustatyti veiksnius lemiančius gydymo imunine persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazma efektyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ryšį tarp SARS-CoV-2 antikūnų kiekio ir titro. 2. Nustatyti imuninės persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos antikūnų kiekio sąsajas su gydymo efektyvumu. 3. Įvertinti imuninės persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos paskyrimo laiko nuo susirgimo pradžios reikšmę gydymo efektyvumui. Tyrimo metodai ir dalyviai: Donorai turėjo būti persirgę COVID-19 liga. Iš donorų aferezės būdu buvo surenkama kraujo plazma ir ištiriama LSMUL Kauno klinikų Kraujo centre. Donorų mėginiuose ELISA imunofermentiniu metodu buvo ištiriami SARS-CoV-2 (IgG) antikūnai. Mėginiai, kuriuose buvo gautas teigiamas SARS-CoV-2 (IgG) antikūnų rezultatas, pasirinktinai buvo titruojami. Pacientų populiacija sudaryta iš LSMUL Kauno klinikų pacientų, kurie buvo gydyti COVID-19 imunine plazma. Dalyvauti tyrime buvo atrinkti 75 pacientai, kurių amžius svyravo nuo 20 iki 92 metų. Surinkti duomenys apie pacientų klinikinę būklę prieš gydymą COVID-19 persirgusiųjų imunine plazma, 48 val. po gydymo IP, 10 dienų po gydymo IP ir 24 dienos po gydymo IP. Klinikiniai būklei įvertinti pasitelkta PSO skalė (2 priedas). Statistinei analizei atlikti buvo naudojamasi ROC kreivėmis, Spearman ranginiu koeficientu, Pearson (χ2) kriterijumi ir z kriterijumi. Tyrimo rezultatai: Nustatyta koreliacija tarp IgG anti-S (RBD) antikūnų kiekio ir titro (p<0,001, r=0,874). Pasinaudojus ROC kreivėmis nustatyta, kad titras ≥1:1000 atitinka antikūnų kiekį 6,7 (jautrumas – 85,1%, specifiškumas – 100%). Transfuzuotas antikūnų kiekis gydymo efektyvumui statistiškai reikšmingos įtakos neturėjo visuose atskaitos taškuose (p>0,05). Antikūnų kiekis neturėjo įtakos ir CRB sumažėjimui (p>0,05). Sąsajos, tarp pacientų gydytų IP, išgyvenamumo ir antikūnų kiekio statistiškai reikšmingos nebuvo Pearsono (χ2) kriterijus 1,221; p=0,269. Nebuvo rasta ir statistiškai reikšmingų įrodymų visuose atskaitos taškuose, kad imuninės plazmos skyrimas per 72 val. nuo ligos pradžios turi įtakos gydymo efektyvumui (p>0,05). Nenustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp ankstesnio gydymo paskyrimo ir išgyvenamumo (p>0,05). Išvados: Tarp SARS-CoV-2 antikūnų kiekio ir titro yra stipri koreliacija, didėjant kiekiui – didėja titras. Nustatyta, kad antikūnų kiekis 6,7 atitinka antikūnų titrą ≥1:1000. Imuninės persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos antikūnų kiekis nėra statistiškai reikšmingas gydymo efektyvumui ir išgyvenamumui. Imuninės persirgusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos paskyrimo laikas nuo susirgimo pradžios nėra statistiškai reikšmingas gydymo efektyvumui ir išgyvenamumui.
Research aim: To evaluate and determine the factors influencing the efficacy of convalescent plasma therapy treatment for COVID-19. Research objectives: 1. To analyse the relationship between SARS-CoV-2 antibody levels and titre. 2. To determine the association of plasma antibody levels of convalescent plasma with treatment efficacy. 3. To assess the importance of the timing of the administration of convalescent plasma on the effectiveness of treatment. Research methods and participants: The donors had to be recovered from COVID-19. Blood plasma was collected by apheresis from the donors and analysed at the Blood Centre of LSMUL Kaunas Clinics. The donor samples were tested for SARS-CoV-2 (IgG) antibodies by ELISA immunoassay. Samples positive for SARS-CoV-2 (IgG) antibodies were titrated. The patient population consisted of patients treated with COVID-19 convalescent plasma (CP) at LSMUL Kaunas Clinic, 75 patients were included, ranging in age from 20 to 92 years. Data were collected on the clinical status of the patients before treatment with CP, 48 h after CP treatment, 10 days after CP treatment and 24 days after CP treatment. The WHO scale was used to assess clinical status (Annex 2). ROC curves, Spearman's rank coefficient, Pearson's χ2 and z-test were used for statistical analysis. Research results: There was a correlation between IgG anti-S (RBD) antibody levels and titre (p<0.001, r=0.874). Using ROC curves, a titre of ≥1:1000 corresponds to an antibody level of 6.7 (sensitivity 85.1%, specificity 100%). The transfused antibody level did not have a statistically significant effect on treatment efficacy at all reference points (p>0.05). The level of antibodies did not affect the reduction of CRP (p>0.05). The association between survival and antibody levels in patients treated with CP was not statistically significant Pearson's (χ2)=1.221; p=0.269. There was no statistically significant evidence at all reference points that administration of immune plasma within 72 h of disease onset affects treatment efficacy (p>0.05). No statistically significant association was found between prior treatment allocation and survival (p>0.05). Conclusion: There is a strong correlation between SARS-CoV-2 antibody levels and titre. Titre increases with increasing antibody levels. We found that an antibody level of 6.7 corresponds to an antibody titre of ≥1:1000. The plasma antibody levels in convalescent plasma are not statistically significant for treatment efficacy and survival rate. The time of administration of convalescent plasma from onset of illness is not statistically significant for treatment efficacy and survival rate.