Skirtingo garsinio dirgiklio poveikis inhibicinei kontrolei ir jos ryšys su probleminiu interneto naudojimu

Tyrimo problema: Žmogaus veikla dažnai yra atliekama esant įvairiems garsiniams dirgikliams kurie gali veikti vykdomąsias funkcijas, ypač inhibicinę kontrolę. Mokslinėje literatūroje išlieka neaišku, kaip skirtingi garsiniai dirgikliai veikia dėmesio ir atsako inhibiciją, o taip pat ar šį ryšį gali keisti individualūs psichologiniai veiksniai, tokie kaip probleminis interneto naudojimas. Tyrimo tikslas: Ištirti skirtingų garsinių dirgiklių poveikį inhibicinei kontrolei ir nustatyti, ar probleminis interneto naudojimas moderuoja šį ryšį. Tyrimo dalyviai ir metodai: Tyrime dalyvavo 60 žmonių, amžiaus mediana buvo 24 metai (IQR 21-25). Duomenys buvo renkami 2025 m. gruodžio 16 d. - 2026 m. kovo 9 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto audiovizualinėje laboratorijoje. Tyrime taikytas kiekybinis eksperimentinis laboratorinis tyrimo metodas ir grupės viduje eksperimentinis dizainas. Eksperimento metu dalyviai atliko tris kognityvines užduotis iš kurių dvi buvo skirtos inhibicinei kontrolei vertinti. Stroop paradigma grįsta užduotis buvo skirta vertinti dėmesio inhibicijai, o antisakadų užduotis atsako inhibicijai. Užduotys buvo atliekamos esant šešioms garsinių dirgiklių sąlygoms : tylai, baltam, rožiniam, rudam triukšmui, žmonių šnekėjimui ir lo-fi muzikai. Probleminis interneto naudojimas vertintas „Devynių teiginių probleminio interneto naudojimo klausimynu (PIUQ-9). Taikyta vienmatė, dvimatė ir daugiamatė statistinė analizė. Tyrimo rezultatai: Stroop užduotyje reakcijos laikas buvo statistiškai reikšmingai ilgesnis nekongruentiškose nei kongruentiškose sąlygose (t(59) = 17,83, p < 0,001), patvirtinant aiškų interferencijos efektą. Tačiau skirtingi garsiniai dirgikliai statistiškai reikšmingo poveikio nei Stroop interferencijos dydžiui, nei antisakadų užduoties rodikliams neturėjo (visi p > 0,05). Eksperimento dalyvių probleminio interneto naudojimo bendros skalės mediana buvo 19,00 (IQR 15,25-23,00). Statistiškai reikšmingų PIUQ skirtumų pagal lytį nenustatyta, tačiau vyrai prie ekranų praleido daugiau laiko nei moterys (U = 231,50, p = 0,003). Tiesioginių statistiškai reikšmingų sąsajų tarp probleminio interneto naudojimo ir daugumos inhibicinės kontrolės rodiklių nenustatyta. Vis dėlto nustatyta, kad probleminis interneto naudojimas statistiškai reikšmingai moderavo garsinių dirgiklių poveikį antisakadų užduoties klaidų dažniui (F = 3,83, p = 0,004), o ekranų laikas moderavo garsinių dirgiklių poveikį klaidingų žvilgsnių laikui iki pirmosios sakados (F = 2,74, p = 0,020). Taip pat nustatyta, kad garsinių dirgiklių pateikimo pozicija turėjo statistiškai reikšmingą poveikį Stroop užduoties rodikliams: reakcijos laikas mažėjo didėjant matavimų eilei, rodydamas išmokimo efektą. Išvados: Gauti rezultatai parodė, kad skirtingi garsiniai dirgikliai statistiškai reikšmingo tiesioginio poveikio nei dėmesio, nei atsako inhibicinei kontrolei neturėjo. Probleminis interneto naudojimas daugeliu atvejų nebuvo tiesiogiai susijęs su prastesne inhibicine kontrole, tačiau nustatytas jo moderuojantis poveikis garsinių dirgiklių ir antisakadų užduoties klaidų dažnio ryšiui. Taip pat nustatytas reikšmingas garsinių dirgiklių pateikimo pozicijos poveikis Stroop užduoties rezultatams.

Research problem: Human activity is often performed in the presence of various auditory stimuli, which may affect executive functions, especially inhibitory control. The scientific literature remains inconclusive regarding how different auditory stimuli affect attentional and response inhibition, as well as whether this relationship may be influenced by individual psychological factors, such as problematic internet use. Aim of the study: To examine the effect of different auditory stimuli on inhibitory control and determine whether problematic internet use moderates this relationship. Participants and methods: The study included 60 participants, with a median age of 24 years (IQR = 21-25). Data were collected from December 16, 2025, to March 9, 2026, in the audiovisual laboratory of the Faculty of Public Health at the Lithuanian University of Health Sciences. A quantitative experimental laboratory method and a within-subjects experimental design were used. During the experiment, participants completed three cognitive tasks, two of which were designed to assess inhibitory control. A Stroop paradigm-based task was used to assess attentional inhibition, while an antisaccade task was used to assess response inhibition. The tasks were performed under six auditory stimulus conditions: silence, white noise, pink noise, brown noise, human speech, and lo-fi music. Problematic internet use was assessed using the Nine-Item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9). Univariate, bivariate, and multivariate statistical analyses were applied. Results: In the Stroop task, reaction time was statistically significantly longer in incongruent than in congruent conditions, t(59) = 17.83, p < 0.001, confirming a clear interference effect. However, different auditory stimuli had no statistically significant effect on either the size of the Stroop interference effect or the indicators of the antisaccade task, all p > 0.05. The median score on the overall problematic internet use scale was 19.00 (IQR = 15.25-23.00). No statistically significant gender differences were found in PIUQ scores; however, men spent more time using screens than women, U = 231.50, p = 0.003. No direct statistically significant associations were found between problematic internet use and most inhibitory control indicators. Nevertheless, problematic internet use significantly moderated the effect of auditory stimuli on the error rate in the antisaccade task, F = 3.83, p = 0.004, while screen time moderated the effect of auditory stimuli on the latency of incorrect gaze responses to the first saccade, F = 2.74, p = 0.020. In addition, the presentation position of auditory stimuli had a statistically significant effect on Stroop task indicators: reaction time decreased across successive measurements, indicating a practice effect. Conclusions: The results showed that different auditory stimuli had no statistically significant direct effect on either attentional or response inhibitory control. In most cases, problematic internet use was not directly associated with poorer inhibitory control; however, it moderated the relationship between auditory stimuli and the error rate in the antisaccade task. A significant effect of auditory stimulus presentation position on Stroop task performance was also found.