Migreninio tipo galvos skausmus patiriančių žmonių emocijų reguliacijos ir psichologinės gerovės sąsajos

Briedytė, S. (2024). Migreninio tipo galvos skausmus patiriančių žmonių emocijų reguliacijos ir psichologinės gerovės sąsajos (Sveikatos psichologijos bakalauro baigiamasis darbas).Mokslinis vadovas: lekt. Laura Šalčiūnaitė – Nikonovė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas – 50 p. Problema. Dažniausiai migreninio tipo galvos skausmai kontroliuojami farmakologiškai, tačiau šis būdas yra ribotas, sukeliantis šalutinių efektų. Tyrinėjant psichologinius migrenos veiksnius, galima ne tik geriau suprasti skausmo mechanizmus, tačiau ir numatyti kryptis alternatyviai pagalbai - psichologinėms intervencijoms. Visgi, trūksta mokslinių tyrimų, kuriuose būtų analizuojama MTGS patiriančių žmonių psichologiniai veiksniai. Metodai. Tyrime dalyvavo MTGS patiriantys dalyviai (n = 155), iš kurių į tyrimo analizę buvo įtraukti (n = 135). Tyrimo instrumentas – elektroninė anketa, kuri buvo sudaryta iš 5 dalių: 4 klausimai, skirti nustatyti sociodemografinius rodiklius, 5 klausimai skirti nustatyti MTGS rodiklius, 5 klausimai, skirti įvertinti MTGS simptomatiką, 16 klausimų, skirtų nustatyti emocijų reguliacijos sunkumams, 10 klausimų, skirtų nustatyti dalyvių psichologinę gerovę. Aprašomojoje analizėje buvo skaičiuojami dažniai, procentai, vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, medianos, min. maks. Reikšmės. Dvimatėje analizėje buvo naudojami Mano – Vitnio U kriterijus, Kruskal – Wallis H kriterijus, Pearson koreliacijos koeficientas. Rezultatai. Dalyvių vidutinis emocijų reguliacijos sunkumų balas buvo 41, skalėje nuo 16 iki 80. Vyrai patyrė daugiau emocijų reguliavimo sunkumų emocijų aiškumo (p = 0,015) ir impulsų kontrolės (p = 0,003) subskalėse. Dalyviai iki 25 metų amžiaus daugiau patyrė sunkumų į tikslą orientuotame elgesyje (p = 0,041) ir emocijų reguliavimo strategijų naudojime (p = 0,002), nei vyresni dalyviai. Tiriamieji, kurie neturėjo partnerio, nurodė didesnius sunkumus emocijų aiškume (p = 0,028) ir strategijų naudojime (p = 0,043), nei dalyviai, turintys santykius. Stiprų skausmą patiriantys tiriamieji nurodė didesnius emocijų reguliavimo sunkumus aiškumo (p = 0,012), tikslų (p = 0,014), strategijų (p = 0,013) ir nepriėmimo (p = 0,031) dimensijose. Tiriamųjų vidutinis psichologinės gerovės įvertis buvo 34 balo iš 50. Vyrai nurodė žemesnę psichologinę gerovę, nei moterys (p =<0,001). Žemesne psichologine gerove pasižymėjo tiriamieji, kurie nebuvo santykiuose (p = 0,002). Tiriant psichologinės gerovės sąsajas su emocijų reguliacija, buvo nustatyta neigiama koreliacija su bendru emocijų reguliacijos sunkumų balu (p =<0,001) ir emocijų reguliavimo subskalėmis: Aiškumas (p =<0,001), strategijos (p =<0,001), impulsai (p =<0,001), tikslai (p =0,010), nepriėmimas (p =<0,001). Išvados. Emocijų reguliacijos sunkumų skalės vidurkis imtyje siekė 41 balą. Dažnesni bendrieji emocijų reguliacijos sunkumai buvo susiję su jaunesniu tiriamųjų amžiumi, o emocijų atpažinimo ir impulsų valdymo sunkumus dažniau patyrė vyrai. Vidutinis psichologinės gerovės skalės įvertis buvo 34. Geresne psichologine gerove pasižymėjo moterys ir santykiuose esantys tiriamieji. Stipriau išreikšti emocijų reguliacijos sunkumai buvo reikšmingai susiję su žemesne psichologine gerove.

SUMARRY Briedytė, S. (2024). The relationship between emotion regulation and mental-wellbeing among people with migraine-type headache (Bachelor‘s thesis in Health Psychology). Scientific adviser: lect. Laura Šalčiūnaitė – Nikonovė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas – 50p. Problem. The most common way to control migraine-type headaches is pharmacologically, but this approach is limited and has side effects. Investigating the psychological determinants of migraine not only provides a better understanding of the mechanisms of pain, but also provides psychological interventions. However, there is a lack of research analysing the psychological factors affecting people with migraine-type headaches. Methods. The study included participants with migraine-type headaches (n = 155), of whom (n = 135) were included in the analysis. The research instrument was an electronic questionnaire consisting of 5 parts: 4 questions to determine sociodemographic characteristics, 5 questions to determine indicators of migraine-type headaches, 5 questions to assess the symptomatology of migraine-type headaches, 16 questions to determine difficulties in emotion regulation, and 10 questions to determine the participants' psychological well-being. In the descriptive analysis, frequencies, percentages, means and standard deviations, medians, min. max. values. In bivariate analysis, the Mann-Whitney U criterion, the Kruskal-Wallis H criterion and the Pearson correlation coefficient were used. Results. Participants' average emotion regulation difficulty score was 41 on a scale of 16 to 80. Males experienced more emotion regulation difficulties on the emotion clarity (p = 0.015) and impulse control (p = 0.003) subscales. Participants under the age of 25 experienced more difficulties in goal- directed behaviour (p = 0.041) and in the use of emotion regulation strategies (p = 0.002) than older participants. Subjects who did not have a partner reported greater difficulties in emotional clarity (p = 0.028) and in strategy use (p = 0.043) than participants in a relationship. Subjects experiencing severe pain reported greater difficulties in emotion regulation on the dimensions of clarity (p = 0.012), goals (p = 0.014), strategies (p = 0.013) and non-acceptance (p = 0.031). The subjects' mean score for psychological well-being was 34 out of 50. Men reported lower psychological well-being than women (p =<0.001). Subjects who were not in a relationship had lower psychological well-being (p=0.002). When examining the association of psychological well-being with emotion regulation, a negative correlation was found with the total emotion regulation difficulty score (p =<0.001) and the emotion regulation subscales Clarity (p =<0.001), Strategies (p =<0.001), Impulses (p =<0.001), Goals (p =0.010), and Nonacceptance (p =<0.001). Conclusions. The average score on the Emotion Regulation Difficulty Scale was 41. More frequent general difficulties in emotion regulation were associated with younger age, while difficulties in emotion clarity and impulse control were more frequent among men. The mean score on the Psychological Well-being Scale was 34. Women and subjects in relationships had better psychological well-being. Severe difficulties in emotion regulation were significantly associated with lower psychological well-being.