Veiksnių, turinčių įtakos asmenų po galvos smegenų insulto reabilitacijos efektyvumui, įvertinimas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorius: Agnė Pacevičiūtė Darbo tema: Veiksnių, turinčių įtakos asmenų po galvos smegenų insulto reabilitacijos efektyvumui, įvertinimas. Tyrimo tikslas: Įvertinti veiksnius, turinčius įtakos asmenų po galvos smegenų insulto reabilitacijos efektyvumui. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos ligonių, patyrusių galvos smegenų insultą, motorikos, pažinimo funkcijų ir bendrosios funkcinės būklės atsistatymui. 2. Įvertinti veiksnius, turinčius įtakos motorinių, pažinimo funkcijų bei bendrosios funkcinės būklės atsigavimui reabilitacijos metu. 3. Nustatyti ir įvertinti priemonių, taikomų reabilitacijoje, efektyvumą asmenims po patirto galvos smegenų insulto. Literatūros paieškos metodai: Publikacijų paieška atlikta naudojantis elektronine „PubMed“ duomenų baze. Naudoti raktiniai paieškos žodžiai ir jų kombinacijos: „stroke“, „rehabilitation“, „outcomes“, „influencing factors“. Naudoti filtrai: „free full text“, „clinical trial“, „randomizes controlled trial“, „ 5 years“, „humans“, „English“. Išvados: 1. Sociodemografiniai rodikliai, depresiškumo lygis, laikas po insulto, kūno masės indeksas, gretutinės ligos bei inovatyvios reabilitacijos priemonės turi įtakos asmenų, patyrusių galvos smegenų insultą, motorikos, pažinimo funkcijų ir bendrosios funkcinės būklės atsistatymui. 2. Jaunesni nei 65 metų amžiaus asmenys, moteriškos lyties, gyvenę vieni, prieš patiriant GSI žmonės, neturintys gretutinių ligų, motyvuoti asmenys, turi didesnę tikimybę gauti geresnius rezultatus po reabilitacijos nei 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės, vyrai, prieš insultą gyvenę su artimaisiais ar globėjais, sergantys poinsultine depresija ir turintys gretutinių ligų žmonės. 3. Reabilitacijos priemonės tokios kaip aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės bei kvėpavimo raumenų treniravimas kartu su standartine priežiūra po insulto gali pagerinti pacientų pusiausvyrą, ėjimo greitį, vyktomąsias funkcijas. Virtualios realybės priemonių taikymas reabilitacijoje gali pagerinti motorinių ir pažintinių funkcijų atsigavimą po insulto. Tuo tarpu netradicinė reabilitacijos priemonė - akupunktūra gali padėti sustiprinti apatinių galūnių motorinę funkciją asmenims, patyrusiems hemoraginį insultą.
Author: Agnė Pacevičiūtė Title: Evaluation of the Factors Affecting the Rehabilitation Efficiency of the Patients with Stroke. Aim: To evaluate the factors influencing the effectiveness of rehabilitation in post-stroke patients. Objectives: 1. To determine the factors influencing the recovery of motor, cognitive functions and general functional status in patients who have experienced a stroke. 2. To evaluate the factors influencing the recovery of motor, cognitive functions and general functional status during rehabilitation. 3. To determine and evaluate the effectiveness tools measures used in rehabilitation for persons after a stroke. Methods: Publications were searched using the PubMed electronic database. Search keywords and their combinations were used: "stroke", "rehabilitation", "outcomes", "influencing factors". Filters used: "free full text", "clinical trial", "randomizes controlled trial", "5 years", "humans", "English". Conclusions: 1. Sociodemographic indicators, level of depression, time after stroke, body mass index, co-morbidities and innovative rehabilitation measures have an impact on the recovery of motor, cognitive functions and general functional status of individuals who have experienced a stroke. 2. Younger than 65-year-old, female, living alone prior to stroke, free of co-morbidities, motivated individuals are more likely to have better outcomes after rehabilitation than 65-year-old and older, male, living with relatives or caregivers prior to stroke, ill people with post-stroke depression and co- morbidities. 3. Rehabilitation tools such as high-intensity interval training and respiratory muscle training combined with standard post-stroke care can improve patients' balance, walking speed, and executive functions. virtual reality tools in rehabilitation can improve motor and cognitive function recovery after stroke. Non-traditional rehabilitation tool - acupuncture can help to improve lower limb motor function in individuals who have experienced hemorrhagic stroke.