Prieštaringa informacija iš skirtingų jos šaltinių: paciento reakcija į vaistinėje pasitaikančias klaidas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Žvikas, Vaidotas | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Šipailienė, Rasa | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: Atskleisti Kauno miesto vaistinėse apsilankiusiųjų pacientų nuomonę apie gautą ir susirastą farmacinę informaciją ir jos interpretavimą. Tyrimo uždaviniai: 1.Įvertinti kokiais informaciniais šaltiniais naudojasi Kauno miesto vaistinėse besilankantys gyventojai. 2. Nustatyti Kauno miesto vaistinėse apsilankiusiųjų gyventojų sveikatos raštingumo įgūdžius. 3.Identifikuoti gyventojų susidūrimo su prieštaraujančio turinio informacija apie vaistus arba sveikatą atvejus. 4.Atskleisti pacietų nuomonę apie vaistininką kaip informacijos apie vaistus ir sveikatos priežiūrą šaltinį. 5.Įvertinti, kokia dalis vaistinės pacientų susiduria su klaidomis vaistinėje ir kokia būna gyventojų reakcija, supratus, jog įvyko klaida. Tyrimo dalyviai: Kauno miesto vaistinėse apsilankę gyventojai. Metodai: 1.Teorinis metodas: nagrinėta literatūra, kurioje pateikiami duomenys apie: prieštaringą informaciją apie vaistus, klaidas, kurios pasitaiko vaistinėje ir pacientų reakcija į jas. 2.Empirinis analizės metodas: atliktas kiekybininis tyrimas- anoniminė anketinė apklausa, kuriai atlikti sukurta anoniminė anketa, skirta įvertinti pacientų požiūrį į skiringuose šaltiniuose pateikiamą medicininę informaciją ir reakciją į vaistinėje pasitaikančias klaidas. Anketą sudarė uždaro tipo klausimai. 3.Statistiniai analizės metodai: Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis programinės įrangos paketu- Statistical Package for the Social Sciences (SPSS 22.0), vizualizacijoms perteikti naudota Microsoft Exel 2016 programa. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai parodė, jog Kauno miesto vaistinėse apsilankiusieji gyventojai dažniausiai naudojasi gydytojų (59,4 proc) ir vaistininkų (57,8 proc) patarimais. 2.Nustatyta, jog 38 proc. apklaustųjų susiduria su sunkumais nagrinėjant sveikatos priežiūros įstaigose platinamose brošiūrose pateikiamą informaciją, 22,4 proc. bent kartais nesupranta informacijos pateikiamos telvizijos ar radijo laidose, beveik pusė apklaustųjų (46,4proc.) ne visuomet supranta, ką jiems sako gydytojas ir maždaug 32,3 proc. respondentų negali tinkamai suprasti vaistininko perduodamų žinių. Tyrimas taip pat parodė, jog dažniausiai gyventojams informaciją suprasti ir vertinti sunku dėl jos turinio, o sveikatos raštingumas priklauso nuo išsilavinimo. 3.62,5proc. apklaustųjų atskleidė, jog kartais susiduria su prieštaringa informacija, o 4,2 proc. su šia problema susiduria dažnai. 4. 33,3proc apklaustųjų teigė, jog visada pasitiki vaistininku ir jo teikiama informacija, o 40,9 proc.- dažnai. Taip pat, 74,8 proc. uždavusiųjų farmacijos specialistui klausimų, dažnai arba visada, gauna atsakymą. Nustatyta, jog su klaidomis vaistinėje susidūria 21,6 proc. apklaustų gyventojų. Vaistinės pacientai nurodė, jog paprastai klaidų nesureikšmina, nors tai yra nemalonu, tačiau 4,8 proc. atvejų kilo konfliktas. Išvados: 1. Dažniausiai Kauno miesto visuomenės vaistinėse apsilankiusieji gyventojai naudojasi gydytojų ir vaistininkų patarimais. Matomas informacijos gavimo iš televizijos laidų, pakuotės lapelių ir spaudos sumažėjimas, o internetinių portalų populiarumas išlieka nepakitęs 2. Kauno miesto vaistinėse apsilankiusiųjų gyventojų sveikatos raštingumas yra vidutinis, tačiau šiek tiek aukštesnis už anksčiau atliktų tyrimų metu nustatytą Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumą. Aukštesnio išsilavinimo žmonių sveikatos raštingumas didesnis 3. Gyventojai susiduria su nesutampančia informacija apie vaistus ir sveikatą. Daugiau nei pusė apklaustųjų su šia problema susiduria kartais, o šiek tiek mažiau nei 5 proc.- dažnai. 4. Didžioji dalis respondentų visada pasitiki vaistininku ir jo teikiama informacija, taip pat, dauguma gyventojų uždavusių farmacijos specialistui klausimų, dažnai arba visada gauna atsakymą. Vaistininko konsultacijų svarbą patvirtina ir tai, jog vaistininkas yra antras pagal populiarumą informacijos šaltinis, gebantis informaciją gyventojams perteikti jiems suprantamiausiu būdu. 5. Su klaidomis vaistinėje susiduria maždaug ketvirtadalis gyventojų. Dažniausiai vaistinės pacientai klaidų nesureikšmina, nors tai yra nemalonu, tačiau 4,8 proc. atvejų kyla konfliktas.
Aim of the research: To reveal the opinion about the received and found pharmaceutical information and its interpretation of patients who visited pharmacies in Kaunas city. Tasks of the research: 1. To evaluate what information sources are used by the residents visiting Kaunas city pharmacies. 2. To determine the health literacy skills of the population who visited Kaunas city pharmacies. 3. Identify cases of population exposure to conflicting content information about medications or health.. 4. To disclose patients' opinion about the pharmacist as a source of information about medicines and health care. 5.To assess what proportion of patients in pharmacies experience errors and how they react when they realize that an error has occurred. Participants of the study: Residents of Kaunas city pharmacies. Methods: 1. Theoretical method: The literature is reviewed, which provides data on controversial information about drugs, errors that occur in the pharmacy and patients' reaction to them. 2. Empirical method of analysis: a quantitative study was carried out - an anonymous questionnaire, for which an anonymous questionnaire was created to assess patients' attitudes towards medical information from different sources and reaction to errors in the pharmacy. The questionnaire consisted of closed-ended questions. 3. Statistical analysis methods: Statistical data analysis was performed using Statistical Package for the Social Sciences (SPSS 22.0) and Microsoft Exel 2016 program was used to convey the visualizations. Results of the research: The results of the research showed that the residents who visited Kaunas city pharmacies most often use the advice of doctors (59.4%) and pharmacists (57.8%). 2. It was found that 38% of the respondents face difficulties in analyzing the information provided in the brochures distributed in health care institutions 22.4% at least sometimes did not understand the information presented on TV or radio programs, almost half of the respondents (46.4%) sometimes do not understand what the doctor is telling them and about 32.3%. respondents can not properly understand the knowledge conveyed by the pharmacist. Research has also shown that the most commonly used information is difficult to understand and evaluate because of its content and health literacy depends on education. 3. 62.5% of respondents revealed that they sometimes encounter conflicting information, and 4.2%. this problem is encountered often. 4. 33.3% of respondents stated that they always trust a pharmacist and the information he provides and 40.9% - often. Also, 74.8% of those, who had questions to pharmacist, often or always get an answer. It was found that 21.6% of people face errors in the pharmacy. Pharmacy patients indicated that errors were most often not significant, although this was unpleasant, but 4.8% there was a conflict. Conclusions: 1.Residents of Kaunas city public pharmacies mostly use the advice of doctors and pharmacists. There is a visible decrease in receiving information from television programs, package leaflets and the press, and the popularity of online portals remains unchanged. People with higher education have higher health literacy 3. The population is confronted with inconsistent information about medicines and health. More than half of the respondents face this problem sometimes, and slightly less than 5% often. 4. The majority of respondents always trust the pharmacist and the information he provides, and, most of the population who asks the pharmacist questions, often or always receive an answer. The importance of pharmacist consultations is also confirmed by the fact that the pharmacist is the second most popular source of information, able to convey information to the population in the most understandable way. 5. Approximately a quarter of the population is affected by errors in the pharmacy. In most cases, pharmacy patients do not report mistakes, although this is unpleasant, but 4.8 % cases of conflict.