Vaikų užpakalinės kaukolės duobės navikai (retrospektyvi analizė)
Daukšienė, Kotryna |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo autorius: Kotryna Daukšienė Darbo pavadinimas: Vaikų užpakalinės kaukolės duobės navikai (retrospektyvi analizė) Tyrimo tikslas: Įvertinti vidutinį vaikų amžių diagnozuojant užpakalinės kaukolės duobės navikus, svarbiausius ligos požymius, gydymo pasirinkimo priklausomybę nuo naviko histologinio tipo bei ligos išeitis. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti vaikų užpakalinės kaukolės duobės navikų klinikinius simptomus ir jų pasireiškimą priklausomai nuo amžiaus grupės. 2. Įvertinti laiką nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki diagnozės nustatymo. 3. Nustatyti užpakalinės kaukolės duobės navikų histologinius tipus ir vertinti jų sąsajas su gydymo pasirinkimu. 4. Nustatyti užpakalinės kaukolės duobės navikų histologinius tipus ir vertinti jų sąsajas su ligos išeitimi. Tyrimo dalyviai ir metodai: Į retrospektyvinę analizę buvo įtraukti 66 LSMU KK Vaikų ligų klinikos pacientai, kuriems 2014–2024 metais buvo diagnozuoti užpakalinės kaukolės duobės navikai. Buvo renkama informacija apie pacientų ligos nustatymo metus, diagnozės nustatymo amžių bei lytį, anatominę naviko lokalizaciją ir histologinį tipą, pirmuosius simptomus iki diagnozės nustatymo, paskirtą gydymą ir ligos išeitis bei skaičiuojamas laikas nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki diagnozės nustatymo. Rezultatai: tiriamąją imtį sudarė 66 pacientai, iš kurių 36 berniukai (54,5 %). Amžiaus mediana – 6 metai (IQR 3–11). Histologiniai tipai: meduloblastoma (39,4 %), žemo piktybiškumo glioma (30,3 %), aukšto piktybiškumo glioma (4,55 %) ir ependimoma (9,1 %). Pagal naviko lokalizaciją: smegenėlėse (74,2 %), smegenų kamiene (21,2 %). 0–2 m. amžiaus grupėje dominavo koordinacijos sutrikimai (81,8 %) ir vėmimas (63,6 %). 3–6 m. amžiaus grupėje dominavo vėmimas (73,9 %) ir koordinacijos sutrikimai (60,8 %). 7–12 m. amžiaus vaikai dažniausiai skundėsi galvos skausmu (73,6 %) ir vėmimu (57,8 %). ≥13 m pacientai dažniausiai skundėsi galvos skausmu (90,9 %) ir pykinimu (81,8 %). Gydymo pasirinkimai: operacija (19,7 %), operacija su RT ir/ar CHT (54,6 %), RT ir/ar CHT be operacijos (21,2 %). Ligos išeitys: remisija (42,4 %), stabili eiga (19,7 %), ligos progresija (10,6 %), mirtis (27,3 %). Išvados: 1. Dažniausi pacientų simptomai buvo vėmimas (n = 39, 60,9 %), koordinacijos sutrikimai (n = 38, 59,4 %), galvos skausmas (n = 36, 56,3 %) ir pykinimas (n = 29, 45,3 %). Tarp amžiaus grupių išsakytų simptomų reikšmingai skyrėsi galvos skausmas (p <0,001) ir pykinimas (p = 0,02). 2. Laikas nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki diagnozės nustatymo svyravo nuo 3 iki 2558 dienų, mediana – 38 d. 3. Žemo piktybiškumo gliomoms statistiškai reikšmingai 2,4 karto dažniau buvo taikomas tik chirurginis gydymas (p = 0,05). 4. Stebima tendencija, kad aukšto piktybiškumo gliomos dažniau baigiasi mirtimi (p = 0,059).
Author: Kotryna Daukšienė Title: Posterior Fossa Tumors in Children (Retrospective Analysis) Aim: To evaluate the median age at diagnosis among children with posterior fossa tumors, the most important clinical symptoms, the association between treatment choice and tumor histological type, as well as disease outcomes. Objectives: 1. To evaluate the clinical presentation of posterior fossa tumors in children according to age group. 2. To assess the time interval between symptom onset and diagnosis. 3. To determine the histological types of posterior fossa tumors and evaluate their associations with treatment choice. 4. To determine the histological types of posterior fossa tumors and evaluate their associations with disease outcomes. Study participants and methods: This retrospective analysis included 66 patients diagnosed with posterior fossa tumors between 2014 and 2024 at the Department of Children’s Diseases, Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos. Collected data included the year of diagnosis, age at diagnosis, sex, anatomical tumor location, histological type, initial symptoms before diagnosis, prescribed treatment and disease outcomes. In addition, the time interval between symptom onset and diagnosis was calculated. Results: The study sample consisted of 66 patients, including 36 boys (54.5%). The median age was 6 years (IQR 3–11). Histological types included medulloblastoma (39.4%), low–grade glioma (30.3%), high–grade glioma (4.55%), and ependymoma (9.1%). Tumors were mainly located in the cerebellum (74.2%) and brainstem (21.2%). The most frequent symptoms in the 0–2 year age group were impaired coordination (81.8%) and vomiting (63.6%), in the 3–6 year age group vomiting (73.9%) and impaired coordination (60.8%), in the 7–12 year age group headache (73.6%) and vomiting (57.8%), and in patients aged ≥13 years headache (90.9%) and nausea (81.8%). Treatment included surgery alone (19.7%), surgery combined with RT and/or CHT (54.6%), and RT and/or CHT without surgery (21.2%). Disease outcomes included remission (42.4%), stable disease (19.7%), disease progression (10.6%), and death (27.3%). Conclusions: 1. The most common symptoms were vomiting (n = 39, 60.9%), impaired coordination (n = 38, 59.4%), headache (n = 36, 56.3%), and nausea (n = 29, 45.3%). The prevalence of headache (p <0.001) and nausea (p = 0.02) differed significantly between age groups. 2. Time from the onset of symptoms to diagnosis ranged from 3 to 2558 days, with a median of 38 days. 3. In cases of low–grade glioma, surgery alone was used 2.4 times more frequently (p = 0.05). 4. High–grade gliomas showed a tendency toward higher mortality (p = 0.059).