Vaikų tracheostomos: indikacijos, priežiūra ir komplikacijos
Balčiūtė, Emilija |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Emilijos Balčiūtės baigiamasis magistrinis darbas: „Vaikų tracheostomos: indikacijos, priežiūra ir komplikacijos“. Darbo vadovė: dr. Aušra Lukošiūtė – Urbonienė. Darbo tikslas: Išsiaiškinti dažniausias vaikų tracheostomos suformavimo indikacijas, jų priežiūrą pooperaciniu laikotarpiu ir namuose, nustatyti tracheostomų komplikacijas bei gyvenimo kokybės pokyčius. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti priežastis, dėl ko dažniausiai vaikams suformuojama tracheostoma. 2. Nustatyti pagrindines tracheostomų komplikacijas 3. Įvertinti tėvų/globėjų informacijos šaltinius ir žinias apie tracheostomų priežiūrą. 4. Įvertinti pacientų tėvų/globėjų nuomonę apie gyvenimo kokybės pokyčius po tracheostomos suformavimo. Darbo metodika ir dalyviai: Atlikta anketinė apklausa LSMUL KK Vaikų chirurgijos skyriuje. Į tyrimą buvo įtraukta 16 pacientų, kuriems suformuota tracheostoma, tėvai ir globėjai. Pagal anketų duomenis, analizuoti pacientų demografiniai duomenys, pagrindinė ir gretutinės ligos, tracheostomos suformavimo indikacijos, priežiūra namuose, ankstyvosios ir vėlyvosios komplikacijos ir gyvenimo kokybės pokyčiai slaugantiesiems asmenims. Tyrimo rezultatai: Pagrindinė priežastis dėl kurios visiems tiriamiesiems buvo suformuota tracheostoma – kvėpavimo funkcijos nepakankamumas sąlygotas cerebrinio paralyžiaus (18,8%), spinalinės raumenų atrofijos (18,8%) ir įgimtos miopatijos (12,5%) . Daugelis vaikų taip pat turi ir gretutines patologijas – epilepsija (25%), širdies ydos (12,5%) ar inkstų funkcijos nepakankamumas (6,3%). Dažniausios komplikacijos buvo odos paraudimas (56,3%), vamzdelio užsikimšimas (37,5%) ir vamzdelio iškritimas (31,3%). Tėvai/globėjai apie tracheostominio vamzdelio priežiūrą gavo pakankamai informacijos iš ligoninės personalo, beveik visi atsiurbimus atlieka pagal poreikį ir odą aplink tracheostominį vamzdelį apvalo bent vieną kartą per dieną. Po tracheostomos suformavimo vaiko gyvenimo kokybė dažniausiai pagerėja (68,8%), bet slaugančio asmens – pablogėja (31,1 %), nes vaiko, pasak jų, priežiūra pasunkėja. Išvados: 1. Dažniausia tracheostomos suformavimo indikacija – kvėpavimo funkcijos nepakankamumas dėl cerebrinio paralyžiaus, spinalinės raumenų atrofijos ar įgimtos miopatijos. 2. Dažniausios komplikacijos – odos paraudimas, vamzdelio užsikimšimas ir vamzdelio iškritimas. 3. Tėvai/globėjai gavo pakankamai informacijos apie tracheostomos priežiūrą ir geba savarankiškai atlikti tracheostominio vamzdelio atsiurbimą ir odos priežiūrą aplink vamzdelį. 4.Vaikų gyvenimo kokybė po tracheostomos suformavimo pagerėjo, o slaugančiųjų gyvenimo kokybė pablogėjo.
Emilija Balčiūtė final master thesis: „Pediatric Tracheostomy: Indications, Care and Complications”. Work supervisor: dr. Aušra Lukošiūtė – Urbonienė. Aim: To find out the most common indications for the formation of a tracheostomy in children, their care in the postoperative period and at home, to determine the complications of tracheostomies and changes in the quality of life. Objectives: 1. To find out the most common reasons why tracheostomy is formed in children. 2. To determine the main complications of tracheostomies. 3. To assess caregivers' sources of information and knowledge about tracheostomy care. 4. To assess the opinion of patients' caregivers about changes in the quality of life after the formation of a tracheostomy. Methods and participants: A questionnaire was conducted in the Department of Pediatric Surgery at LSMUL KK. Parents and guardians of 16 patients with a tracheostomy were included in the study. Demographic data of the patients, main and concomitant diseases, indications for tracheostomy formation, home care, early and late complications and changes in the quality of life for caregivers were analyzed. Results: The main reason for which a tracheostomy was formed in all subjects was respiratory failure caused by cerebral palsy (18.8%), spinal muscular atrophy (18.8%) and congenital myopathy (12.5%). Many children also have concomitant pathologies - epilepsy (25%), heart defects (12.5%) or kidney failure (6.3%). The most common complications were skin redness (56.3%), tube occlusion (37.5%) and tube prolapse (31.3%). Caregivers received sufficient information about tracheostomy tube care from hospital staff, and almost all performed suctioning as needed and cleaned the skin around the tracheostomy tube at least once a day. After the formation of a tracheostomy, the child's quality of life usually improves (68.8%), but the caregiver's quality of life worsens (31.1%), because, according to them, the care of the child becomes more difficult. Conclusions: 1. The most common indication for the formation of a tracheostomy is respiratory failure due to cerebral palsy, spinal muscular atrophy or congenital myopathy. 2. The most common complications are reddening of the skin, blockage of the tube and falling out of the tube. 3. Parents/guardians have received sufficient information about tracheostomy care and are able to independently perform suctioning of the tracheostomy tube and skin care around the tube. 4. Children's quality of life improved after tracheostomy formation, while caregivers' quality of life worsened.