Regos disfunkcijos sąlygoto veidų matymo ir atpažinimo sutrikimo sąsajos su gyvenimo kokybe sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija

Neda Rylskytė. Baigiamasis magistro darbas tema: Regos disfunkcijos sąlygoto veidų matymo ir atpažinimo sutrikimo sąsajos su gyvenimo kokybe sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija. Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų, sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), regos disfunkcijos sąlygoto veidų matymo ir atpažinimo sutrikimo sąsajas su gyvenimo kokybe. Tyrimo uždaviniai. 1. Įvertinti sergančiųjų AGDD ligos išreikštumą bei regos funkcijas. 2. Išsiaiškinti regos disfunkcijos sukeltus veidų matymo bei atpažinimo pokyčius sergantiesiems AGDD. 3. Įvertinti sergančiųjų AGDD gyvenimo kokybę. 4. Nustatyti sąsajas tarp regos disfunkcijos dėl AGDD sąlygoto veidų matymo ir veidų atpažinimo sutrikimo bei gyvenimo kokybės. Metodai ir tyrimo dalyviai. Momentinis tyrimas, naudojant originalų ir standartizuotą klausimynus; įtraukti 64 vidutine ar vėlyvąja AGDD (pagal tarptautinę AREDS klasifikaciją) sergantys pacientai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą IBM SPSS Statistics 28.0. Tyrimo rezultatai. Sergančiųjų vidutinės ir vėlyvosios stadijos AGDD geresniosios akies geriausio koreguoto regos aštrumo medianos: 0,38 (0,03 – 1,00) vs. 0,28 (0,04 – 1,00), p = 0,240. Veidų matymas dažniau sutriko vidutinio ir sunkaus nei lengvo regėjimo sutrikimo kategorijose (χ2 = 4,304, p = 0,038); 74,5 proc. veidai atrodė neryškūs, 15,7 proc. – iškraipyti, juose nematyti kai kurių veido dalių, 9,8 proc. veide matė centrinę juodą dėmę (Fisher-Freeman-Halton Exact Test 5,247, p = 0,047). Veidų atpažinimo sutrikimas dažniau pasireiškė esant sunkiam nei lengvam regėjimo sutrikimui (χ2 = 5,334, p = 0,021); sutrikus veidų atpažinimui 75,7 proc. tiriamųjų balso ypatybės ir kalbėjimo maniera padeda atpažinti asmenis. Vėlyvąja AGDD stadija sergančių moterų gyvenimo kokybės įverčio mediana 66,92 (20,2 – 96,0), vyrų – 82,18 (43,6 – 95,2); p = 0,049. Geriausio koreguoto regos aštrumo ir gyvenimo kokybės įverčio koreliacija: Rs = 0,665, p < 0,001. AGDD sergančiųjų gyvenimo kokybės įvertinimo medianos, kai veidų matymas ir atpažinimas sutrikęs bei nesutrikęs: 67,84 (20,2 – 92,3) vs. 84,13 (69,1 – 96,0), p < 0,001; 64,42 (20,2 – 92,3) vs. 77,46 (58,9 – 96,0), p < 0,001). Išvados. 1. Sergančiųjų vidutinės ir vėlyvosios stadijos AGDD geresniosios akies geriausias koreguotas regos aštrumas statistiškai reikšmingai nesiskyrė. 2. Sutrikęs veidų matymas bei atpažinimas statistiškai reikšmingai dažniau pasireiškė pacientams su sunkiu nei lengvu regėjimo sutrikimu. AGDD sergantieji statistiškai reikšmingai dažniau mato neryškius veidus nei centrinę dėmę ir (ar) kitus darinius. Esant sutrikusiam veidų atpažinimui, balso ypatybės ir kalbėjimo maniera dažniausiai padeda identifikuoti kitą asmenį. 3. Vėlyvąja AGDD stadija sergančių moterų gyvenimo kokybės įvertinimas yra statistiškai reikšmingai mažesnis nei vyrų. 4. Vidutinio stiprumo teigiama koreliacija sieja geriausią koreguotą regos aštrumą ir gyvenimo kokybės įvertį. 5. Sutrikus veidų matymui ir atpažinimui AGDD sergančiųjų gyvenimo kokybės įvertis yra statistiškai reikšmingai mažesnis.

Neda Rylskytė. Associations between Facial Vision and Recognition Impairment due to Visual Dysfunction and Quality of Life in Patients with Age-Related Macular Degeneration. The aim. To evaluate the relationship between facial vision and recognition impairment due to visual dysfunction and quality of life in patients with age-related macular degeneration (AMD). The objectives. 1. To evaluate the severity of AMD and visual functions of patients with AMD. 2. To elucidate the changes of facial vision and recognition due to visual dysfunction in patients with AMD. 3. To assess the quality of life of patients with AMD. 4. To evaluate the relationship between AMD-induced facial vision and facial recognition impairment and quality of life. The materials and methods. Instantaneous study using original and standardized questionnaires; 64 patients diagnosed with intermediate or late AMD (according to the international AREDS classification) were included. Statistical analysis was performed using IBM SPSS Statistics 28.0 software package. The results. Medians of best-eye best-corrected visual acuity in patients with intermediate and late AMD: 0.38 (0.03 – 1.00) vs. 0.28 (0.04 – 1.00), p = 0.240. Facial vision impairment was more common in patients with moderate to severe than mild vision loss (χ2 = 4.304, p = 0.038); 74.5% of patients mentioned that faces appeared blurred, 15.7% of patients said that faces appeared distorted and missing parts in face, 9.8% of patients reported seeing a central black spot on the face (Fisher-Freeman-Halton Exact Test 5.247, p = 0.047). Facial recognition impairment was more common in patients with severe than mild vision loss (χ2 = 5.334, p = 0.021); 75.7% of patients with impaired facial recognition reported that characteristics of voice and manner of speaking help to identify individuals. The median score of quality of life for women with late AMD was 66.92 (20.2 – 96.0) and for men 82.18 (43.6 – 95.2); p = 0.049. Correlation of best-corrected visual acuity and quality of life score: Rs = 0.665, p < 0.001. Median scores of quality of life in patients with impaired and not impaired facial vision and recognition: 67.84 (20.2 – 92.3) vs. 84.13 (69.1 – 96.0), p <0.001; 64.42 (20.2 – 92.3) vs. 77.46 (58.9 – 96.0), p < 0.001). The conclusions. 1. There was no statistically significant difference in best-eye best-corrected visual acuity in patients with intermediate and late AMD. 2. Impaired facial vision and recognition was statistically significantly more common in patients with severe than mild vision loss. Patients with AMD are statistically significantly more likely to see blurred faces than the central spot in the face. In the case of impaired facial recognition, features of voice and speech help mostly to identify the other person. 3. The score of quality of life of women with late AMD is statistically significantly lower than that of men. 4. A moderate positive correlation between best-corrected visual acuity and quality of life score was found. 5. The score of quality of life in patients with AMD is statistically significantly lower in the case of impaired facial vision and recognition.