Dermatovenerologų ir pacientų nuomonė apie gyvensenos korekcijų taikymą sergant akne

Gyvensenos medicina DERMATOVENEROLOGŲ IR PACIENTŲ NUOMONĖ APIE GYVENSENOS KOREKCIJŲ TAIKYMĄ SERGANT AKNE Rugilė Galminė Darbo vadovas lekt. dr. Tomas Vaičiūnas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas, 2024 m., 83 p. Aknė - viena dažniausių odos ligų pasaulyje, reikšmingai veikianti pacientų fizinę, emocinę ir socialinę gerovę. Jos gydymas reikalauja integruoto požiūrio, apimančio ne tik farmakologinius metodus, bet ir moksliškai pagrįstas gyvensenos korekcijas. Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta tyrimų, nagrinėjančių aknės ligos sąsajas su gyvensenos korekcijomis. Šių aspektų analizė ir pagrindimas gali padėti ne tik gerinti pacientų gydymo rezultatus, bet ir skatinti integruotą požiūrį į odos ligų valdymą. Darbo tikslas. Įvertinti dermatovenerologų ir pacientų nuomonę apie gyvensenos medicinos korekcijų taikymą sergant akne. Darbo uždaviniai. 1. Nustatyti gydytojų dermatovenerologų dažniausiai taikomas klinikines ir gyvensenos korekcines priemones aknės ligos valdymui ir gydymui. 2. Nustatyti akne sergančių pacientų gyvensenos ir elgsenos ypatumus. 3. Įvertinti akne sergančių pacientų gyvensenos keitimo taikymą ligos kontrolei ir gydymui. 4. Įvertinti sąsajas tarp aknės ligos kontrolės bei gydymo ir pacientų gyvensenos įpročių. Metodika. Momentinis kiekybinis tyrimas. Tyrimo objektas – gydytojų dermatovenerologų ir pacientų, sergančių akne, nuomonė apie gyvensenos medicinos intervencijas ligos gydymui. Tiriamųjų kontingentas - gydytojai dermatovenerologai ir pacientai, sergantys akne. Apklausta - 300 asmenų, grįžo - 210 anketų, atsako dažnis - 70 proc. Tyrimo instrumentas- originalios anketos, skirtos gydytojams dermatovenerologams ir pacientams. Tyrimo duomenų̨ statistiniai analizei atlikti buvo naudojama SPSS programos 27.0 versija ir MS Excel, skirta „Office 365“. Kokybinių duomenų Požymių nepriklausomumo vertinimui naudotas Chi kvadrato bei tikslusis Fišerio testas. Sąsajoms naudota logistinė regresinė analizė. Palyginimui tarp maisto papildų bei mitybos įpročių naudotas neparametrinis Frydmano kriterijus. Duomenų̨ skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p <0,05. Rezultatai. Tyrimas atskleidė reikšmingus dermatovenerologų ir pacientų požiūrio bei elgsenos skirtumus gydant aknę. 74,5 proc. gydytojų taiko kombinuotus gydymo metodus, tačiau tik 50 proc. naudoja nefarmakologinius būdus, dažniausiai rekomenduodami kosmetikos priemones (90 proc.). Gydytojai dažniausiai rekomenduoja riboti cukraus, saldintų gėrimų ir pieno produktų (90 proc.) vartojimą, tačiau riebaus maisto ar gyvulinės kilmės riebalų ribojimui skiria mažiau dėmesio. Papildomai gydytojai dermatovenerologai neskatina didesnio grūdinių kultūrų ir vandens suvartojimo. Populiariausi papildai – vitaminas D, C, A ir cinkas, tačiau kolagenas ir niacinamidas beveik nerekomenduojami, nors jų nauda įrodyta. Pastebėta, kad gydytojų rekomendacijos dažnai neatitinka jų pačių elgesio ir gyvensenos įpročių – gydytojai patys rečiau laikosi sveikatai palankios gyvensenos principų, kuriuos rekomenduoja savo pacientams. Tai gali mažinti pacientų pasitikėjimą ir motyvaciją laikytis gydytojo rekomendacijų. Pacientai aknę sieja su genetika (88,8 proc.), stresu (78,4 proc.) ir hormonų disbalansu (70,6 proc.). 74 proc. pacientų bandė keisti gyvensenos įpročius jau diagnozavus ligą. Didžiausia dalis pacientų keitė mitybą (31 proc.) bei vartojo maisto papildus (26 proc.), pastebėta, kad fizinio aktyvumo (9 proc.) ir žalingų įpročių korekcijos (7 proc.) vis dar taikomos retai. Pakeitus gyvensenos įpročius, 57,5 proc. pacientų pastebėjo teigiamus odos pokyčius, tokius kaip: mažesnis bėrimų skaičius ir pagerėjusi tekstūra, sumažėjęs veido raudonis ir padidėjusi odos drėgmė. Tyrimas parodė, kad teigiami odos pokyčiai reikšmingai susiję su vandens suvartojimu, cukraus ribojimu, kolageno, niacinamido ir biotino vartojimu. Išvados. 1. Dermatovenerologai dažniausiai taiko kombinuotus medikamentinius gydymo metodus, tačiau gyvensenos intervencijos retai įtraukiamos į praktiką, nepaisant jų svarbos gydymo efektyvumui. 2. Aknės pacientų mityboje dominuoja daržovės, pieno produktai, kiaušiniai ir paukštiena, tačiau vandens suvartojimas išlieka nepakankamas, o žalingi įpročiai, tokie kaip alkoholio ir tabako vartojimas - dažni. 3. Pacientai dažniausiai keičia mitybinius ir maisto papildų vartojimo įpročius, užsiima stresą mažinančiomis veiklomis, fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių korekcija- praktikuojami rečiau. Gyvensenos pokyčiai dažnai siejami su pagerėjusia odos būkle. 4. Reikšmingą poveikį aknės kontrolei turėjo sumažintas cukraus, pieno produktų ir riebaus maisto vartojimas, taip pat cinko, niacinamido, kolageno, Omega-3 papildų bei pakankamo vandens ir daržovių įtraukimas į mitybą

Lifestyle medicine DERMATOVENEROLOGISTS AND PATIENTS PERSPECTIVES ON THE APPLICATION OF LIFESTYLE MODIFICATIONS IN ACNE MANAGEMENT Rugilė Galminė Supervisor: Dr. Tomas Vaičiūnas, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas. 2024m. - 83 p. Acne is one of the most common skin diseases worldwide, significantly impacting patients' physical, emotional, and social well-being. Its treatment requires an integrated approach, encompassing not only pharmacological methods but also scientifically validated lifestyle interventions. To date, no studies in Lithuania have explored the relationship between acne and lifestyle modifications. Analyzing and substantiating these aspects could not only improve patient treatment outcomes but also promote a more comprehensive approach to managing skin diseases. Aim of the study. To identify the opinions of dermatovenerologist and patients regarding the application of lifestyle medicine interventions in treating acne. Objectives. 1. Determine the clinical and lifestyle corrective measures most commonly applied by dermatovenerologists in the management and treatment of acne. 2. Identify the lifestyle and behavioral characteristics of patients suffering from acne. 3. Assess the application of lifestyle changes in the control and treatment of acne by patients. 4. Evaluate the connections between acne management and treatment and the lifestyle habits of patients. Methods. The study object is the opinion of dermatovenerologists and patients with acne regarding the application of lifestyle medicine interventions for disease management. The study population includes dermatovenerologists and patients with acne. A total of 300 individuals were surveyed and 210 questionnaires were returned, resulting in a 70% response rate. The study instrument consisted of original questionnaires tailored for dermatovenerologists and patients. Statistical analysis of the study data was performed using SPSS software version 27.0 and MS Excel for Office 365. The Chi-square test and Fisher's exact test were used to assess the independence of qualitative data features. Logistic regression analysis was applied to evaluate associations. The Friedman non-parametric test was used for comparisons between dietary supplements and dietary habits. Differences in data were considered statistically significant when p < 0.05. Results. The study revealed significant differences in attitudes and behaviors between dermatovenerologists and patients in acne treatment. 74.5% of dermatovenerologists apply combined treatment methods, but only 50% incorporate non-pharmacological approaches, most commonly recommending cosmetic products (90%). Dermatovenerologists frequently advise limiting sugar, sweetened beverages and dairy products (90%), while paying less attention to restricting fatty foods or animal-derived fats also does not encourage the consumption of using more grains and water. The most popular supplements prescribed are vitamins D, C, A, and zinc, whereas collagen and niacinamide are rarely recommended, despite their proven benefits. It was observed that dermatovenerologists' recommendations often do not align with their personal behavior—they are less likely to follow the healthy lifestyle principles they advise to patients. This discrepancy may reduce patient trust and motivation to adhere to the guidance provided. Patients primarily attribute acne to genetics (88.8%), stress (78.4%), and hormonal imbalance (70.6%). 74% of patients reported attempting lifestyle changes after being diagnosed. The most common adjustments were dietary changes (31%) and supplement use (26%), while physical activity improvements (9%) and correcting harmful habits (7%) were less frequent. After adopting lifestyle changes, 57.5% of patients noticed positive skin improvements, including reduced breakouts, improved texture, decreased redness, and increased skin hydration. The study demonstrated that positive skin changes were significantly associated with increased water intake, reduced sugar consumption, and the use of collagen, niacinamide, and biotin supplements. Conclusions: 1. Dermatovenerologists predominantly employ combined pharmacological treatment methods; however, lifestyle interventions are rarely integrated into practice, despite their importance in enhancing treatment efficacy. 2. The diet of acne patients is typically dominated by vegetables, dairy products, eggs, and poultry. However, water consumption remains insufficient, and harmful habits such as alcohol and tobacco use are common. 3. Patients most frequently modify their diet, take supplements, and reduce stress levels. However, physical activity and the cessation of harmful habits are less commonly practiced. Lifestyle changes, particularly in diet and supplement use, are often associated with improved skin condition. 4. Significant factors contributing to acne control included reduced consumption of sugar, dairy products, and fatty foods, as well as the incorporation of zinc, niacinamide, collagen, Omega-3 supplements, adequate water intake, and vegetables into the diet.