kasos adenokarcinomos kompiuterinės tomografijos radiologinė patologinė koreliacija
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
autorius: Lukas Pajėda darbo pavadinimas: Kasos adenokarcinomos kompiuterinės tomografijos radiologinė patologinė koreliacija. tikslas: Įvertinti ir palyginti kasos adenokarcinomos išraišką kompiuterinėje tomografijoje bei pooperaciniame histopatologo atsakyme. uždaviniai: 1. Įvertinti vertingiausius kompiuterinės tomografijos kriterijus, diagnozuojant kasos adenokarcinomą. 2.Palyginti kasos adenokarcinoms ir jos lokalaus išplitimo kompiuterinės tomografijos bei histopatologo atsakymo rezultatus. 3. Įvertinti kasos adenokarcinomos KT rezektabilumo kriterijus ir palyginti su pooperaciniais duomenimis. metodai: LSMU Kauno klinikų Radiologijos klinikoje atlikta retrospektyvinė analizė iš83 pacientų KT tyrimo bei pooperacinio histopatologo aprašo duomenų, kuriems nuo 2014 metų sausio 1 dienos iki 2016 metų gruodžio 31 dienos buvo diagnozuota kasos adenokarcinoma ir taikytas operacinis gydymas. rezultatai: Tirti 83 asmenys, sergantys kasos adenokarcinoma, kurių amžiaus vidurkis 67,34±13,3 metai. 88 proc. navikų aptikti kasos galvoje. 65,1 proc. navikų buvo hipodensiniai. Vidutinis naviko dydis 2,63±0,9 cm. 66,3 proc. pacientų plėstas bent vienas ar abu latakai, dažniau plėsta navikui esant kasos galvoje (72,7 proc.). Naviko dydis (T) ir jo lokalus išplitimas (N) pagal cTNM ir pTNM statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). 74,7 proc. pacientų navikas pašalintas radikaliai. Naviko rezektabilumas nuo dydžio KT tyrime statistiškai reikmingai nesiskyrė (p>0,05). Peraugimas į kraujagysles nustatytas 22,9 proc. Nesant kraujagyslių peraugimo navikas dažniau pašalintas radikaliai nei peraugus kraujagyslę (81,7 proc. vs. 52,6 proc., p<0,05). KT tyrime lokalus išplitimas (N) nustatytas 60,2 proc. Nesant pažeistiems sritiniams limfmazgiams navikas dažniau pašalintas radikaliai nei esant pažeistiems (80,6 proc. vs. 70,8 proc, p>0,05). išvados: 1. Veringiausi KT tyrimo kriterijai kasos adenokarcinomos diagnostikoje yra hipodensinis navikas, vieno arba abiejų latakų praplitimas. 2. Naviko dydis ir jo lokalus išplitimas pagal cTNM ir pTNM nesiskyrė. 3. Kasos adenokarcinomos rezektabilumas nepriklausė nuo naviko dydžio. Nesant kraujagyslių peraugimo KT tyrime kasos adenokarcinoma radikaliai pašalinta dažniau. Sritinių limfmazgių pažeidimas KT tyrime, naviko rezektabilumui įtakos neturėjo.
Author: Lukas Pajėda Title: Computed Tomography radiologic and pathologic correlation of pancreatic adenocarcinoma. Aim of study and objectives: To assess and compare the manifestation of pancreatic adenocarcinoma in Computed Tomography and postoperative histopathologist’s answer. Objectives: 1. To assess the most valuable criteria of CT diagnosing pancreatic adenocarcinoma. 2. To compare pancreatic adenocarcinoma’s and its local disemination with histopathologist’s results. 3. To evaluate pancreatic adenocarcinomas CT resectability criterion and compare them with postoperative data. Methods: In this retrospective study 83 patients were analyzed, who had operative pancreatic adenocarcinoma during 2014-2016 year period. We analyzed data collected from medical records, such as CT scan results and postoperative histopathologist’s assessment of the mass. Results: 83 patients with pancreatic adenocarcinoma evaluated, mean age 67,34±13,3 years. 88% of tumors found in the head of the pancreas. 65,1% of tumors were hypodense. Average size of the tumor 2,63±0,9 cm. For 66,3% of patients at least one or both pancreatic ducts were stented. Comparison of T and N between cTNM and pTNM did not reveal statistically significant difference (p>0,05). For 74,7% of patients tumor was resected radically. There was no statistically significant relation between T in CT scans and it’s resectability (p>0,05). Vascular invasion was found in 22,9% of patients. Tumor was radically resected more frequently when no vascular invasion was found in CT scans in comparison with vascular invasion (81,7% vs. 52,6%., p<0,05). Local dissemination of tumor (N1) in CT scans found in 60,2% of patients. Tumor was radically resected more frequently when no local dissemination (N0) was found in CT scans in comparison with N1 (80,6% vs. 70,8%, p>0,05). Conclusions: 1. The most valuable criteria of CT examination in the diagnosis of pancreatic adenocarcinoma is hypodense tumor, expansion of one or both ducts. 2. The size of pancreatic adenocarcinoma and its local disemination on cTNM and pTNM did not differ. 3. Resectability of pancreatic adenocarcinoma did not depend on size of tumor. In the absence of vascular overexpression in CT, the pancreatic adenocarcinoma has been radically eliminated more frequently. Dissemination into the regional lymph nodes in the CT scan did not affect the resectability of the tumor.