Rezistentiškų radioterapijai navikų atsako į gydymo moduliaciją beta – gliukanu vertinimas
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Briedis, Vitalis | Komisijos narys / Committee Member |
Ivanauskas, Liudas | Komisijos narys / Committee Member |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Švarcaitė, Jūratė | Komisijos narys / Committee Member |
Kuncaitė, Giedrė | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo metodai: Buvo naudojamos linijinės C57BL/6 moteriškos lyties pelės (išaugintos Imunologijos institute, Vilniuje, Lietuva) 8-10 savaičių amžiaus, 19-22 g svorio. Joms, į dešinę kirkšnį buvo suleista 0,2 ml plaučių Luiso karcinomos masės. Navikas augo septynias dienas. Po to pradėtas gydymas. Vyko du eksperimentai – gydant vienkartine ir frakcionuota radioterapija. Gyvūnai suskirstyti į grupes: I – kontrolės, gydymas netaikytas; II – radioterapijos, taikytas gydymas viekartine arba frakcionuota 10 Gy radioterapijos doze; III – beta – gliukano, kuris skirtas 8 dienas per os, 400 μg/ pelei per dieną; IV – kombinuoto gydymo (radioterapijos ir beta – gliukano) grupė. Matuotas navikų tūris, gyvunų gyvenimo trukmė. Genų ekspresija navikuose nustatyta tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos metodu. Tyrimo rezultatai: 1. Gydant frakcionuota radioterapija kartu su beta-gliukanu navikai buvo mažesni nei gydant tik radiacine spinduliuote (0,206±0,046 vs 0,259±0,039, (p < 0,05). Navikų dydis gydant tik beta – gliukanu buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,05) mažesnis lyginant su navikais, kuomet taikytas kombinuotas gydymas (0,378±0,022 vs 0.460±0,083). Gydant vienkartine radioterapija navikų dydis statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi radioterapijos ir beta – gliukano grupėse (0,542±0,138 vs 0,400±0,168). Kombinuoto gydymo tūrių vidurkis statistiškai reikšmingai (p < 0,05) skyrėsi tik nuo kontrolės grupės (0,431±0,329 vs 0,513±0,178). 2. Geriausias išgyvenamumas buvo pelių grupėje, kurios buvo gydytos tik beta – gliukanu. Eksperimente su frakcionuota radioterapijos doze, pelės, gydytos beta – gliukanu vidutiniškai gyveno 24,08 ± 2,24 dienas nuo gydymo pradžios. Eksperimente su vienkartine radiacine spinduliuote pelės, gydytos beta – gliukanu vidutiniškai gyveno 18,11±1,63 dienas. 3. Pasirinktų genų raiška navikuose kito nežymiai. Išvados: 1. Naviko augimas labiausiai buvo slopinamas gydant beta – gliukanu. Kombinuotas gydymas naviko augimą slopino labiau nei tik radiacinė spinduliuotė, tačiau statistinis reikšmingumas buvo pastebėtas tik gydant frakcionuota radiacine spinduliuote. 2. Statistiškai reikšmingo išgyvenamumo skirtumo tarp pelių, gydytų radiacine spinduliuote ir/ar beta – gliukanu nebuvo. Geriausias išgyvenamumas pastebėtas pelių grupėse, gydytose tik beta – gliukanu. 3. Genų raiškos pokyčių LLC navikuose po gydymo nenustatyta.
Methods: C57BL / 6 female mice (produced at the Institute of Immunology, Vilnius, Lithuania), 8-10 weeks old, 19-22 g weight were used. Mice were injected with 0.2 ml of a LLC tumor mass in the right groin. The tumor has grown for seven days. There were two experiments – the treatment of single and fractionated dose radiotherapy. Animals were divided into groups: I – control treatment; II – radiation therapy, treatments with single and fractioned 10 Gy radiotherapy dose; III – beta – glucan, which was given for 8 days orally 400 µg / mouse per day; IV – combined treatment (radiation therapy and beta - glucan) group. Tumor volume and mice survival during experiment was measured. Gene expression in tumors was made with real-time polymerase chain reaction method. Results: Treatment with fractionated radiotherapy in combination with beta-glucan tumors were smaller than in the single dose radiation (0.206 ± 0.046 vs 0.259 ± 0.039, (p <0.05). The size of tumors only in the treatment of beta – glucan was statistically significant (p <0.05) lower compared to the tumors, in the combination therapy group (0.378 ± 0.022 vs 0.460 ± 0.083). In the treatment with single dose radiotherapy tumor size was statistically significant (p <0.05) between radiotherapy and beta – glucan group (0.542 ± 0.138 vs 0.400 ± 0.168). Combined treatment tumors volume was statistically significant lower (p < 0.05) comparing to the control group (0,431±0,329 vs 0,513±0,178).
- The best survival was in the group of mice that were treated with beta – glucan. In the experiment with fractionated radiotherapy dose, mice treated with beta – glucan average lived 24.08 ± 2.24 days. In the experiment with single dose of radiotherapy mice treated with beta – glucan lived an average of 18.11 ± 1.63 days.
- The expression of selected genes in tumors changed just slightly. Conclusions: 1. Tumor growth was inhibited the most in the treatment with beta – glucan. Combination treatment inhibited tumor growth more than just radiotherapy, but statistical significance was noticed just in the treatment of fractionated radiotherapy
- There were no statistically significant survival difference between mice treated with radiotherapy and / or beta – glucan. The best survival was noticed in groups of mice treated with only beta – glucan.
- There were no genes expression changes in LLC tumors after treatment.