Sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaita taikant skirtingus kineziterapijos metodus

Rugilė Paulionytė. Sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaita taikant skirtingus kineziterapijos metodus. Magistro baigiamasis darbas. Baigiamojo darbo vadovas(ė) – profesorė daktarė Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2026; 70 p. Tyrimo tikslas: Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaitą taikant skirtingus kineziterapijos metodus. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaitą prieš ir po kineziterapijos grupines treniruotes.
2. Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaitą prieš ir po kineziterapijos savarankiškas treniruotes.
3. Palyginti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijai, liemens kontrolei, reakcijos laikui, griuvimo rizikai ir gyvenimo kokybei.
4. Įvertinti sergančiųjų Parkinsono liga koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodiklių kaitos tarpusavio sąsajas. Tiriamieji ir tyrimo metodai: asmenys sergantys Parkinsono liga. Tyrimo metu tiriamieji buvo dvejose grupėse, vienai grupei buvo taikomos grupinės treniruotės taikant kineziterapiją kartu su dvigubos užduoties taikymu, o kitai grupei taikomi savarankiški užsiėmimai atliekant įprastą kineziterapiją. Tyrimas truko 12 savaičių. Tiriamieji buvo vertinami prieš gydymą ir po gydymo šiais testais: koordinacijos funkcijai vertinti: Reikalaujantis koordinacijos testas, liemens kontrolei įvertinti: Funkcinio siekimo testas, reakcijos laikui įvertinti: Reakciometras, griuvimo rizikai įvertinti: „Tarptautinė griuvimų efektyvumo skalė“ FES-I, gyvenimo kokybei įvertinti: 39 klausimų Parkinsono ligos klausimynas (pqd-39). Darbo išvados:
5. Taikant skirtingus kineziterapijos metodus, grupinių treniruočių grupei, koordinacijos, liemens kontrolės, reakcijos laiko, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės rodikliai pagerėjo.
6. Savarankiškų treniruočių grupei, taikant kineziterapiją koordinacijai, liemens kontrolei ir gyvenimo kokybei turėjo reikšmingą pagerėjimą, tačiau reakcijos laikui ir griuvimo rizikai rodiklių padidėjimo nebuvo.
7. Lyginant skirtingus metodus tarp abiejų grupių koordinacijos, liemens kontrolės, griuvimo rizikos ir gyvenimo kokybės reikšmingų padidėjimų nebuvo, tačiau reakcijos laiko rezultatai turėjo rodiklių padidėjimą grupinių treniruočių pacientams, lyginant su savarankiškų treniruočių grupe.
8. Nustatyta, kad liemens kontrolė yra susijusi su koordinacija, taip pat griuvimo rizika teigiamai susijusi su kairės rankos reakcijos laiku prieš kineziterapiją.

Rugilė Paulionytė. Changes in coordination, trunk control, reaction time, fall risk, and quality of life indicators in patients with Parkinson's disease using different physiotherapy methods. Master’s thesis. Supervisor – Professor, doctor Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation Department. Kaunas, 2026; 70 p. The aim of this study is to evaluate changes in coordination, trunk control, reaction time, risk of falling, and quality of life in patients with Parkinson’s disease when different physical therapy methods are applied. Objectives of the research:

1. To evaluate the changes in coordination, trunk control, reaction time, risk of falling, and quality of life in patients with Parkinson’s disease before and after group exercise therapy.
2. To assess changes in coordination, trunk control, reaction time, risk of falling, and quality of life indicators in patients with Parkinson’s disease before and after independent physical therapy training.
3. To compare the effects of different physical therapy methods on coordination, trunk control, reaction time, fall risk, and quality of life in patients with Parkinson’s disease.
4. To assess the interrelationships among changes in indicators of coordination, trunk control, reaction time, fall risk, and quality of life in patients with Parkinson’s disease. Research subjects and methods: people with Parkinson’s disease. During the study, the subjects were divided into two groups: one group received group training using physical therapy combined with dual-task training, while the other group participated in independent sessions involving standard physical therapy. The study lasted 12 weeks. Participants were assessed before and after treatment using the following tests: to assess coordination function: Coordination Test; to assess trunk control: Functional Reaching Test; to assess reaction time: Reaction Meter; to assess fall risk: Falls Efficacy Scale International (FES-I); to assess quality of life: the 39-item Parkinson’s Disease Questionnaire (PQD-39). Conclusions:
5. Using various physical therapy methods, the group that participated in group training showed improvements in coordination, trunk control, reaction time, fall risk, and quality of life.
6. In the independent training group, the application of physical therapy led to significant improvements in coordination, trunk control, and quality of life, but there was no increase in reaction time and fall risk indicators.
7. When comparing the different methods between the two groups, there were no significant improvements in coordination, trunk control, fall risk, and quality of life, but reaction time results showed an increase in the group training patients compared to the independent training group.
8. It was found that trunk control is associated with coordination, and the risk of falling is positively associated with left-hand reaction time prior to physical therapy.