Atsipalaidavimo pratimų, atliekamų nuotoliniu būdu, poveikis migrena sergančių moterų simptomams, depresijai, nerimui ir gyvenimo kokybei bei šių rodiklių sąsajos su funkcine būkle

Miglė Strimaitytė. Atsipalaidavimo pratimų, atliekamų nuotoliniu būdu, poveikis migrena sergančių moterų simptomams, depresijai, nerimui ir gyvenimo kokybei bei šių rodiklių sąsajos su funkcine būkle. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. dr. Eglė Lendraitienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2024; 101 p.
Darbo tikslas: Įvertinti atsipalaidavimo pratimų, atliekamų nuotoliniu būdu, ir savimasažo poveikį migrena sergančių moterų simptomams, depresijai, nerimui ir gyvenimo kokybei bei sąsają su funkcine būkle. Uždaviniai: 1. Įvertinti kvėpavimo funkcijos, širdies – kraujagyslių sistemos funkcijos, kaklo judesių amplitudės, krūtinės bei plačiausiojo nugaros raumenų ilgio kaitą atsipalaidavimo pratimus atliekančioje tiriamojoje (AP) grupėje ir savimasažą atliekančioje tiriamojoje (SM) grupėje. 2. Įvertinti depresijos, nerimo, gyvenimo kokybės, skausmo intensyvumo, trukmės bei dažnio, tablečių vartojimo kiekio bei migrenos simptomų kaitą AP grupėje ir SM grupėje. 3. Palyginti kvėpavimo funkcijos, širdies – kraujagyslių sistemos funkcijos, kaklo judesių amplitudės, krūtinės bei plačiausiojo nugaros raumenų ilgio, depresijos, nerimo, gyvenimo kokybės, skausmo intensyvumo, trukmės bei dažnio, tablečių vartojimo kiekio bei migrenos simptomų kaitą tarp grupių. 4. Nustatyti sąsajas tarp asmenų, atlikusių atsipalaidavimo pratimų programą ir savimasažą, skausmo intensyvumo, trukmės ir dažnio, tablečių suvartojimo rodiklių ir funkcinių testų, depresijos, nerimo ir gyvenimo kokybės. Tyrimo metodika: Kiekybinis grupių tyrimas, kurio metu taikoma atsipalaidavimo pratimai arba savimasažas moterims, sergančioms migrena. Atsipalaidavimo pratimai yra atliekami 3 kartus per savaitę po 30 minučių 3 mėnesius, nuotoliniu būdu. Savimasažas yra atliekamas 3 kartus per savaitę, 10 min, 3 mėnesius savarankiškai. Vertinami migrenos priepuolių skausmo intensyvumas, trukmė, dažnis, suvartotų tablečių nuo skausmo kiekis. Vertinami funkciniai rodikliai – kaklo judesių amplitudė naudojantis goniometru, krūtinės raumenų ir plačiausiojo nugaros raumens ilgio vertinimas su centimetrine juostele, kvėpavimo sistemos įvertinimas naudojantis Henčo ir Štangės mėginius bei vertinant kvėpavimo dažnį, širdies susitraukimo dažnio ir arterinio kraujospūdžio vertinimas naudojantis kraujospūdžio matavimo aparatu.Taip pat vertinami migrenos simptomai, pildant anketinius duomenis. Gyvenimo kokybės įvertinimui naudojamas Gyvenimo kokybės klausimynas SF – 36. Buvo vertinama depresija pagal Paciento sveikatos klausimyną-9, o nerimas - Generalizuoto nerimo sutrikimo skale-7. Tiriamieji: moterys, sergančios migrena. Atrankos kriterijai: skausmo trukmė 4 – 72 val., skausmo intensyvumas – 4 – 10 balai, mažas ar vidutinis fizinis aktyvumo lygis, migrenai būdingi simptomai, migrena yra nustatyta gydytojo neurologo, nėra nustatyta kitų neurologinių, širdies – kraujagyslių sistemos, kvėpavimo, onkologinių bei kitų ligų, moteris, amžius – 18 – 65 m. Darbo išvados: 1. AP grupėje pagerėjo deguonies pasisavinimo procesų ir dujų apykaitos rezultatai, sumažėjo kvėpavimo dažnis, pagerėjo judesių amplitudė, padidėjo krūtinės ir plačiausiojo nugaros raumenų ilgis. SM grupėje sumažėjo diastolinis arterinis kraujo spaudimas, pagerėjo deguonies pasisavinimo procesų ir dujų apykaitos rezultatai, pagerėjo kaklo judesių amplitudė, padidėjo mažojo krūtinės dešinėje pusėje, didžiojo krūtinės krūtinkaulinės dalies, plačiausiojo nugaros kairėje pusėje raumenų ilgis. 2. AP grupėje sumažėjo migrenos priepuolių skausmo intensyvumas, suvartojamų tablečių nuo skausmo kiekis, migrenos priepuolių dažnis, sumažėjo migrenos simptomų pasireiškimas, pegerėjo gyvenimo kokybės sritys: fizinį aktyvumas, veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų, emocinė būsena, socialinis funkcionavimas, skausmas. SM gupėje sumažėjo migrenos priepuolių skausmo intensyvumas, dažnis ir trukmė, suvartojamų tablečių nuo skausmo kiekis, sumažėjo migrenos simptomų pasireiškimas, pegerėjo gyvenimo kokybės sritys: fizinis aktyvumas, veiklos apribojimai dėl fizinių negalavimų, veiklos apribojimai dėl emocinių sutrikimų, socialinis funkcionavimas, skausmas. 3. AP grupėje labiau padididėjo kaklo sukimo dešinėje pusėje judesių amplitudė, mažojo krūtinės raumens ilgis kairėje pusėje, didžiojo krūtinės raumens raktikaulinės dalies ilgis kairėje pusėje, didžiojo krūtinės raumens krūtinkaulinės dalies ilgis, plačiausiojo nugaros raumens ilgis labiau nei savimasažo grupėje. SM grupėje labiau sumažėjo arterinis kraujo spaudimas. 4. AP grupėje vidutinio stiprumo tiesinės priklausomybės ryšiais koreliuoja skausmo intensyvumo pokytis su kaklo lenkimo judesio amplitudės pokyčiu, migrenos trukmės pokytis ir didžiojo krūtinės raumens krūtinkaulinės dalies ilgio abejose pusėse pokytis. AP grupėje buvo nustatyas atvirkštinis, vidutinio stiprumo ryšys tarp suvartotų tablečių kiekio pokyčio ir kaklo lenkimo ir tiesimo judesių amplitudės pokyčio. AP grupėje suvartotų tablečių kiekio pokytis vidutinio stiprumo tiesinės priklausomybės ryšiais koreliuoja su gyvenimo kokybės sritimi – bendraja sveikata. SM grupėje buvo nustatytas atvirkštinis, vidutinio stiprumo ryšys tarp skausmo intensyvumo pokyčio ir sistolinio arterinio kraujospūdžio pokyčio, o tarp suvartotų tablečių kiekio pokyčio ir kaklo sukimo judesių amplitudės dešinėje pusėje pokyčio, tarp migrenos dažnio pokyčio ir deguonies pasisavinimo procesų ir dujų apykaitos rezultatų pokyčio, tarp migrenos dažnio pokyčio ir kaklo lenkimo judesių amplitudės pokyčio nustatytas tiesioginis, vidutinio stiprumo ryšys. SM grupėje suvartotų tablečių kiekio pokytis vidutinio stiprumo tiesinės priklausomybės ryšiais koreliuoja su gyvenimo kokybės sritimi – skausmu.

Miglė Strimaitytė. The effect of remote relaxation exercises and self–massage on migraine symptoms, depression, anxiety, quality of life, and the indicators of coherence with functional status in women with migraine. Master thesis. Supervisor – prof. Eglė Lendraitienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation. Kaunas, 2024; 101 p.

The aim of the study: to evaluate the effect of remote relaxation exercises and self–massage on symptoms, depression, anxiety, quality of life, and coherence with functional indicators in women with migraine. Tasks: 1. To assess the function of the respiratory system, the function of the cardiovascular system, cervical range of motion, muscle length of pectoral muscles, and latissimus dorsi muscle change while performing relaxation exercises or self-massage. 2. To assess depression, anxiety, quality of life, the pain intensity, duration, and frequency of migraine attacks, consumed medications and migraine symptoms change while performing relaxation exercises or self-massage. 3. To compare changes in the function of the respiratory system, the function of the cardiovascular system, the cervical range of motion, muscle length of pectoral muscles, and latissimus dorsi muscle, depression, anxiety, quality of life, the pain intensity, duration and frequency of migraine attacks, consumed medications and migraine symptoms between groups. 4. To determine coherence between groups‘ pain intensity, duration, and frequency of migraine attacks, medication consumption and functional indicators, depression, anxiety, and quality of life. Methodology: Qualitative research of groups, while performing relaxation exercises (AP group) or self-massage (SM group) on women with migraine. Relaxation exercises were performed 3 times a week for 30 minutes for 3 months, remotely. Self-massage was performed 3 times a week for 10 minutes, for 3 months independently. The pain intensity, duration, frequency of migraine attacks, and the consumption of medications were evaluated. Functional indicators such as cervical range of motion using a goniometer, muscle length of pectoral muscles, and latissimus dorsi muscle using a tape measure, respiratory system using Hench and Stange samples and respiratory rate, blood pressure and heart rate with blood pressure measuring device were evaluated. Symptoms of migraine were evaluated using a questionnaire. Quality of life (The 36-item Short Form Health Survey questionnaire (SF-36), depression (Patient Health Questionnaire), and anxiety (Generalized Anxiety Disorder 7-item) were also evaluated. Participants: women with migraine. Inclusion criteria: migraine attacks lasting 4 to 72 hours, pain intensity ranging from 4 to 10 scores, low or moderate level of physical activity, migraine diagnosis with no other neurological, cardiovascular, respiratory, oncological, or other diseases identified, women, aged 18 to 65 years. Conclusions: 1. In the AP group, the results of oxygen absorption and gas exchange, the cervical range of motion improved, the respiratory rate decreased, and the length of pectoral and latissimus dorsi muscles increased. In the SM group, the diastolic arterial blood pressure decreased, results and the results of oxygen absorption and gas exchange, cervical range of motion improved, and the length of the pectoralis minor muscle on the right side, and pectoralis major muscle, and latissimus dorsi muscles on the left side were increased. 2. In the AP group, the pain intensity and frequency of migraine attacks decreased, the consumption of medications was reduced, the occurrence of migraine symptoms was decreased, and the quality of life improved: physical activity, limitation due to physical ailments, emotional state, social functioning an,d pain results improved. In the SM group, the pain intensity, frequency, and duration of migraine attacks decreased, the consumption of medications was reduced, the occurrence of migraine symptoms was decreased, and the quality of life improved: physical activity, limitation due to physical ailments, limitation due to emotional disorders, social functioning, and pain. 3. In the AP group, the amplitude of neck rotation on the right side, the length of the pectoralis minor muscle on the left side, the length of the clavicle part of the pectoralis major muscle on the left side, the length of the sternum part of the pectoralis major muscle, and the length of latissimus dorsi muscle increased more than in SM group, but blood pressure decreased more in SM group. 4. In the AP group, the change in pain intensity correlates with the change in amplitude of the neck flexion, and the change in the duration of the migraine attacks correlates with the length of the pectoralis major muscle on both sides in moderate linear interfaces. In the AP group, an inverse, moderate interface was found between the change of consumed pills and the change in the amplitude of neck flexion and extension. In the AP group, the change in consumed pills has a moderately strong linear interface with the domain of quality of life – general health. In the SM group, there was an inverse, moderate interface between the change in pain intensity and the change in systolic arterial blood pressure. In the SM group, between the change in the consumed pills and amplitude of neck rotation on the right side, between the change in the frequency of migraine attacks and the change in the results of oxygen absorption and gas exchange, and the change in the amplitude of the neck flexion movements a linear, moderate interface was found. In the SM group, the change in consumed pills has a moderately strong linear interface with the domain of quality of life – pain.