Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų dalyvavimas nefarmakologinio skausmo malšinimo procese

Ugnė Jakšytė. Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų dalyvavimas nefarmakologinio skausmo malšinimo procese. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Asist. Dr. Natalija Skorobogatova. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023; 51 p. Tikslas – Įvertinti tėvų dalyvavimą taikant nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus naujagimiui. Uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, lemiančius tėvų įsitraukimą taikant nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus naujagimiui procedūrų metu. 2. Nustatyti, kokius nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus taiko naujagimių tėvai. 3. Įvertinti veiksnius, sukeliančius stresą tėvams taikant nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus naujagimiui. 4. Atskleisti tėvų požiūrį į personalo paramą taikant nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus. Metodika: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikų Neonatologijos klinikoje 2023 m. sausio – vasario mėn. buvo atliktas kiekybinis tyrimo metodas, taikant anoniminės anketinės apklausos būdą. Tyrimui naudota autorės kurtas klausimynas ir validuota ,,NITS: tėvų streso skalėˮ. Tyrime dalyvavo 77 naujagimių tėvai. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (2 priedas). Tyrimas buvo vykdomas laikantis etikos principų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis ,,IBM SPSS Statisticsˮ programinės įrangos 27.0 versija. Rezultatai: Tyrime 54,5 proc. respondentų teigė, kad dalyvauja naujagimio nefarmakologinio skausmo malšinimo procese. Dauguma respondentų dalyvauja kiekvieną dieną (61,9 proc.). Labiausiai juos skatina įsitraukti noras stiprinti ryšį su naujagimiu, jam padėti bei dalyvauti sprendimų priėmime. Likusi respondentų dalis (45,5 proc.) teigė nedalyvaujantys naujagimio nefarmakologinio skausmo malšinimo procese ir pagrindinės to priežastys: įsitikinimas, kad medicinos darbuotojai metodą taikytų geriau, baimė sužeisti naujagimį ir nestabili jo būklė. Dalyvauti skausmo malšinime reikšmingai dažniau įsitraukia tėvai, kurių naujagimis  37 gestacinių savaičių amžiaus (p0,05). Visi tiriamieji, dalyvaujantys naujagimio skausmo malšinime, teigė, kad naujagimį glosto, o 97,6 proc. kalbina. Mažiausiai tėvų renkasi saldaus tirpalo užlašinti ant liežuvio (2,4 proc.) ir žinduko (7,1 proc.). Daugiausiai streso tėvams sukėlė bejėgiškumo jausmas, nežinant, kaip apsaugoti naujagimį hospitalizacijos laikotarpiu (m=3,88; SN=1,19) bei nuo skausmingų procedūrų (m=3,76; SN=1,23). Mažiausiai streso tėvams sukėlė pamiršimas kaip atrodo naujagimis (m=1,36; SN=1,62) ir susiraukšlėjusi jo išvaizda (m=1,43; SN=1,04). Moterų ir vyrų stresas reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Daugiausiai tėvai paramos gauna iš naujagimių slaugytojų (52,4 proc.), o mažiausiai iš akušerių (14,3 proc.). Medicinos personalas tėvams skiria pakankamai laiko konsultavimui, dalijasi informacija apie naujagimio būklę ir yra supratingas ir nuoširdus. Išvados: 1. Tėvų įsitraukimą, taikant nefarmakologinius skausmo malšinimo metodus naujagimiui, labiausiai lemia noras stiprinti tarpusavio ryšį, jausmas, kad padeda naujagimiui. Tėvų nedalyvavimą lemia įsitikinimas, kad medicinos darbuotojai metodą taikytų geriau, baimė sužeisti naujagimį. 2. Dažniausiai tėvų naudojami nefarmakologiniai metodai yra naujagimio glostymas ir kalbinimas, o rečiausiai pasirenkami saldaus tirpalo užlašinimas ant liežuvio ir žinduko. 3. Didžiausią stresą tėvams sukėlė bejėgiškumo jausmas, nežinant kaip pagelbėti naujagimiui hospitalizacijos laikotarpiu ir skausmingų procedūrų metu. Mažiausiai streso tėvams sukėlė pamiršimas kaip atrodo naujagimis ir susiraukšlėjusi jo išvaizda. 4. Naujagimių slaugytojai daugiausiai teikia paramos tėvams skirdami pakankamai laiko bendrauti ir atsakyti į užduotus klausimus, informuodami apie pasikeitusią naujagimio būklę bei yra supratingi ir nuoširdūs.

Ugnė Jakšytė. Parents of newborns treated in the neonatology clinic participation in the non-pharmacological pain relief process. Bachelor’s Thesis. Supervisor – Asst. Dr. Natalija Skorobogatova. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Department of Nursing. Kaunas, 2023; 51 p. Aim of the study: To evaluate the parental involvement in the application of non-pharmacological pain relief methods for newborns. Objectives: 1. To identify factors determining participation of parents in applying the non-pharmacological pain relief methods for newbors during the procedures. 2. To identify which non-pharmacological pain relief methods are applied by parents. 3. To evaluate factors that are stress-inducing for parents in the application of the non-pharmacological pain relief methods for newborns. 4. To reveal parents view on the support of personnel in the application of the non-pharmacological pain relief methods. Methodology: The quantitative research using anonymous questionnaire was conducted from January 2023 to February 2023 in the Hospital of Lithuanian university of Health Sciences Kaunas clinics Neonatology clinic. The questionnaire created by the author and validated “NICU: Parental Stress Scale” was used in the research. The study sample consisted of 77 parents of newborns. Permission to conduct research was granted by the Bioethics center of the Lithuanian University of Health Sciences (attachment 2). The research was conducted in accordance with the principals of ethics. Statistical data analysis was done using the “IBM SPSS Statistics” 27.0 software. Results: 54.5 percent of respondents stated that they do participate in newborn’s non-pharmacological pain relief process. Most of respondents participate everyday (61.9 percent). What encourages them most is the desire to strengthen the relationship with the newborn, help him and take part in decision-making. The rest of respondents (45.5 percent) stated that they do not participate in newborn’s non-pharmacological pain relief process and the main reasons for this are: belief that medical personnel would apply the method better, fear to hurt the newborn and his unstable condition. Parents, whose newborn is  37 gestational weeks age are significantly more likely to participate in the pain relief process (p<0.05). All the respondents participating in the process of neonatal pain relief stated that they caress, and 97.6 percent of respondents talk to the newborn. Fewest parents choose to drop a sweet solution on infant’s tongue (2.4 percent) or on the pacifier (7.1 percent). Most stress for parents was caused by the feeling of powerlessness for not knowing how to protect the infant during the hospitalisation (m=3.88; SD=1.19) and from painful procedures (m=3.76; SD=1.23). Least stress for parents caused by forgetting how the newborn looks (m=1.36; SD=1.62) and his wrinkled appearance (m=1.43; SD=1.04). Female and male stress did not differ significantly (p>0.05). Largest amount of support the parents receive from neonatal nurses (52.4 percent), and the smallest amount from midwives (14.3 percent). Medical staff provides parents with enough time for consulting, share information about infant’s condition and is understanding and honest. Conclusions: 1. Parental involvement in the application on non-pharmacological pain relief methods for infants, is mostly determined by intention to strengthen the relationship, feeling of helping the newborn. Lack of parental involvement is due to belief, that medical personnel would apply the method better, fear of hurting the infant. 2. Non-pharmacological methods commonly used by parents include caressing and talking to the newborn, least frequently chosen are application of sweet solution on the tongue or pacifier. 3. The most stressful for parents was the feeling of helplessness, not knowing how to help their newborn during the hospitalisation period and during painful procedures. The least stressful for the parents was forgetting what the newborn looks like and the wrinkled appearance. 4. Neonatal nurses provide the most support to parents by taking the time to communicate and answer questions, informing about changes in the newborn's condition, and being understanding and cordial.