Slaugytojų ir tėvų patirtys taikant virtualios realybės akinius vaikams procedūrų metu šeimos klinikoje

Evelina Stančaitytė. Slaugytojų ir tėvų patirtys taikant virtualios realybės akinius vaikams procedūrų metu šeimos klinikoje. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – doc. dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 62 p.

Tikslas: Atskleisti slaugytojų ir tėvų patirtis taikant virtualios realybės akinius vaikams procedūrų metu šeimos klinikoje.

Tyrimo metodika: 2025 m. spalio mėn. – 2026 m. vasario mėn. Atliktas kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 6 slaugytojos, kurios taiko virtualios realybės akinius vaikams procedūrų metu ir 6 tėvai, kurių vaikams procedūrų metu buvo taikyti virtualios realybės. Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas (Nr. 2025-BEC2-0732).

Rezultatai: Tyrimo rezultatuose išryškėjo, jog slaugytojos, virtualios realybės akinų integravimo į klinikinę praktiką procese, jautė nerimą, nepasitikėjimą savo gebėjimais, dėl informacijos trūkumo ir kalbos barjero. Mokymosi procesas rėmėsi slaugytojų tarpusavio bendradarbiavimu bei pagalba, o išugdyti įgūdžiai leido sėkmingai integruoti virtualios realybės technologiją į praktiką. Žaizdų priežiūroje, naudojant virtualios realybės akinius, slaugytojų patirtys atskleidė, jog buvo juntama mažesnė vaikų baimė procedūrų metu, dėl to gerėjo bendradarbiavimas. Tačiau jaunesniems vaikams buvo reikalingas papildomas paruošimas, o vyresni vaikai pasižymėjo savarankiškumu ir susidomėjimu. Injekcijų metu virtualios realybės technologija padėjo slaugytojoms efektyviau valdyti vaikų patiriamą baimę, jaučiamą prieš procedūrą, taip sudarant palankesnes sąlygas injekcijas atlikti tiksliau ir sklandžiau. Tačiau prietaiso paruošimas prieš procedūrą dažniau trukdavo ilgiau negu injekcija, dėl to buvo pastebėtos išaugusios laiko sąnaudos, o dėl riboto vaiko aplinkos suvokimo slaugytojos turėjo nuolat palaikyti žodinį kontaktą su vaiku, jį tinkamai informuoti, norint išvengti neigiamų reakcijų. Taip pat nustatyta, jog jaunesniems vaikams, dėl dėmesio koncentracijos stokos bei judrumo, virtualios realybės akinių taikymas buvo apsunkintas. Tėvų patirtys parodė, jog pradinis virtualios realybės akinių taikymas kėlė stresą ir nepasitikėjimą vaikams ir jų tėvams, tačiau pripratus prie technologijos buvo pastebėtas teigiamas poveikis vaiko psichologiniam atsakui į procedūras ir jų eigą, bei išryškėjo slaugytojo empatiško ir į šeimos poreikius koncentruoto bendravimo svarba.

Išvados: 1. Virtualios realybės integracija į praktiką slaugytojoms iššaukė neigiamas emocijas, buvo juntamas technologinis apsunkinimas, kuris buvo siejamas su nepakankamu technologiniu raštingumu ir kalbos barjeru. Tačiau sėkmingai integruota į praktiką įgijus patirties dirbant su nauju prietaisu. 2. Žaizdų priežiūroje virtualios realybės taikymo efektyvumas buvo siejamas su vaiko amžiumi bei pasirengimu naudoti prietaisą, o teigiamas poveikis pasireiškė gerėjančia vaikų emocine būkle procedūrų metu, efektyvesniu bendradarbiavimus su slaugytojomis bei sklandesne procedūros eiga. 3. Taikant virtualios realybės akinius injekcijų metu buvo pastebima išaugusios laiko sąnaudos bei didėjantis poreikis vaiko informavimui. Taip pat pastebėta, jog vaikai jautė mažesnę baimę, dėl to mažėjo fizinio suvaržymo poreikis bei gerėjo emocinė procedūros aplinka. 4. Tėvų patirtys atskleidė, jog sėkmingas virtualios realybės taikymas procedūrų metu, remiasi į slaugytojo empatišką bendravimą, aiškios informacijos sklaidos užtikrinimą, gebėjimo valdyti vaikų ir tėvų emocinį atsaką bei individualizuotą technologijos taikymą.

Evelina Stančaitytė. Nurses’ and parents’ experiences of applying virtual reality headsets for children during procedures in a family clinic. Master‘s thesis. Supervisor – Doc. Dr. Lina Spirgienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Nursing Department. Kaunas, 2026; 62 p.

Research aim: To reveal nurses’ and parents’ experiences of applying virtual reality headset for children during procedures in family clinic.

Research methodology: A qualitative study was conducted from October 2025 to February 2026. The study icludes 6 nurses who use virtual reality headsets for children during medical procedures and 6 parents whose children were exposed to virtual reality during procedures. The study was conducted with the agreement of LSMU Bioethics center (Nr. 2025-BEC2-0732).

Research results: The study findings revealed that nurses experienced anxiety and a lack of confidence in their abilities during the process of integrating virtual reality headsets into clinical practice, which was influenced by insufficient information and language barriers. The learning process was largely based on collaboration and mutual support among nurses, and the acquired skills enabled the successful integration of virtual reality technology into practice. In wound care, the use of virtual reality headsets was associated with reduced fear in children during procedures, which improved their cooperation. However, younger children required additional preparation, whereas older children demonstrated greater independence and interest in the technology. During injections, virtual reality technology helped nurses manage children’s pre-procedural anxiety more effectively, creating more favorable conditions for performing injections accurately and smoothly. However, the preparation of the device often took longer than the procedure itself, leading to increased time demands. Also, due to children’s limited awareness of their surroundings while using virtual reality, nurses needed to maintain continuous verbal communication and provide appropriate information to prevent negative reactions. It was also found that the application of virtual reality headsets was more challenging in younger children due to limited attention span and increased mobility. Parents’ experiences indicated that the initial use of VR headsets caused stress and uncertainty for both children and their parents, but, as they became accustomed to the technology, a positive effect on the child’s psychological response to procedures and their overall course was observed. The importance of empathetic and family-centered communication by nurses was also highlighted.

Conclusions: 1. The integration of virtual reality into clinical practice evoked negative emo- tions among nurses, including technological burden associated with insufficient technological literacy and language barriers. However, with increasing experience in using the device, virtual reality headset was successfully integrated into practice. 2. In wound care, the effectiveness of virtual reality appli- cation was associated with the child’s age and readiness to use the device. Positive effects were re- flected in improved emotional well-being of children during procedures, enhanced cooperation with nurses, and a smoother course of the procedure. 3. The use of virtual reality headsets during injections was associated with increased time demands and a greater need for child information provision. At the same time, children experienced reduced fear, which led to a decreased need for physical restraint and improved emotional environment during the procedure. 4. Parents’ experiences revealed that suc- cessful application of virtual reality during procedures depends on empathetic nurse - patient com- munication, clear information provision, the ability to manage both children’s and parents’ emotional responses, and the individualization of technology use.