Negalinčių pastoti vaisingo amžiaus moterų gyvensenos tyrimas
Navaslauskaitė, Milda |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos sekretorius / Committee Secretary | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Verygienė, Vilma | Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas – įvertinti koreguojamų nevaisingumo rizikos veiksnių pasireiškimą negalinčių pastoti vaisingo amžiaus moterų gyvensenoje. Tyrimo uždaviniai: • Nustatyti ir išanalizuoti pagrindinius nevaisingumo rizikos veiksnius. • Ištirti negalinčių pastoti vaisingo amžiaus moterų gyvensenos ypatumus. • Išanalizuoti ir įvertinti negalinčių pastoti vaisingo amžiaus moterų motyvaciją koreguoti gyvenseną. • Palyginti neaiškios kilmės nevaisingumą ir kitas nevaisingumo priežastis turinčių moterų gyvenseną ir motyvaciją ją koreguoti. Tyrimo metodika: Tyrimo objektas – vaisingo amžiaus pilnametės moterys (18 – 45 m.), kurioms nepavyksta susilaukti kūdikio ilgiau negu 12 mėnesių. Tyrimo duomenys surinkti internetinės anketinės apklausos būdu. Apklausa buvo anonimiška, iš viso užpildytos 254 anketos. Tyrimo atrankos kriterijus atitiko 230 anketų. Galutinė tyrimo imtis - 230 tiriamųjų. Tyrimo instrumentas – dalis anketos sudaryta remiantis validuotais klausimynais: Subjektyviai suvokiamo streso skale (PSS), taip pat Higienos instituto sudarytu Suaugusiųjų gyvensenos stebėsenos tyrimo 2022 m. klausimynu. Kitą anketos dalį sudarė klausimai atrinkti išanalizavus Lietuvos ir užsienio autorių mokslinę literatūrą. Atliktas kiekybinis tyrimas. Rezultatų analizė atlikta naudojant statistinės duomenų analizės SPSS (ang. Statistical Package for Social Science) programos 27 versija ir Microsoft 365® kompiuterinių programų paketus. Tyrimo rezultatai:. 35 proc. visų nevaisingumo atvejų kilmė yra nežinoma. Dauguma nevaisingų moterų serga gretutinėmis ligomis, dažniausia jų – policistinių kiaušidžių sindromas. Nevaisingoms moterims būdingas per didelis kūno svoris. Nutukimas tarp nevaisingų moterų pasireiškė dvigubai dažniau negu populiacijos vidurkis. Dauguma nevaisingų moterų bandė keisti gyvensenos įpročius, bet tik nedidelei daliai jų pavyko tai padaryti 29 proc. (neaiškios kilmės nevaisingumo grupėje) ir 32 proc. (aiškios kilmės nevaisingumo grupėje). Mityba artimesnė Viduržemio jūros dietos modeliui buvo susijusi su normaliu kūno svoriu, o „vakarietiško“ tipo mityba turėjo sąsajų su antsvoriu ir nutukimu. Visoms nevaisingoms moterims, nepriklausomai nuo nevaisingumo priežasties, būdingas nepakankamas fizinis aktyvumas, prasta miego higiena, aukštas subjektyviai suvokiamo streso lygis. Tyrimo išvados: Negalinčių pastoti vaisingo amžiaus moterų gyvensenos tyrimas atskleidė, kad moterų kenčiančių nuo nevaisingumo (vaisingumo sutrikimo) gyvensenoje vyrauja nepalankūs sveikatai gyvensenos įpročiai. Neaiški nevaisingumo priežastis buvo susijusi su geresniais gyvensenos įpročiais visose srityse išskyrus mitybą ir patiriamą stresą. Neaiški nevaisingumo priežastis buvo susijusi su retesniais teigiamais gyvensenos pokyčiais.
The Aim of the study: To assess the occurrence of modifiable risk factors of infertility in women of childbearing age who cannot conceive. Objectives: • Identify and analyze the main risk factors for infertility. • To analyze the lifestyle characteristics of women of childbearing age who cannot conceive. • To analyze and evaluate the motivation of women of childbearing age who cannot conceive to adjust their lifestyle. • To compare the lifestyle and motivation of women with infertility of unexplained infertility and other causes of infertility. Methods: The object of the research is adult women of childbearing age (18-45 years old) who have not been able to conceive for more than 12 months. Research data was collected by means of an online questionnaire survey. The survey was anonymous, a total of 254 questionnaires were filled out. 230 questionnaires met the selection criteria of the study. The final research sample is 230 subjects. Research instrument - part of the questionnaire is based on validated questionnaires: Perceived Stress Scale (PSS), as well as the questionnaire of Adult Lifestyle Monitoring Survey 2022 compiled by the Institute of Hygiene. The other section of the questionnaire consisted of questions conceptualized after analyzing the scientific literature of Lithuanian and foreign authors. A quantitative study was conducted. The analysis of the results was performed using the statistical data analysis program SPSS (Statistical Package for Social Science) version 27 and Microsoft 365® computer program packages. Results: 35 percent of all cases of infertility are unexplained. Most of infertile women suffer from co-morbidities, the most common of which is polycystic ovary syndrome. Infertile women are characterized by excessive body weight. Obesity among infertile women occurred twice as often as the population average. Most of the infertile women have attempted a change in their lifestyle habits, but only a small proportion of them succeeded: 29% in the group of unexplained infertility and 32% in the group of clear origin. A diet closer to the Mediterranean diet pattern was associated with normal body weight, while a "western" diet was associated with overweight and obesity. All infertile women, regardless of the cause of infertility, are characterized by insufficient physical activity, poor sleep hygiene, and a high level of subjectively perceived stress. Conclusions: The study of the lifestyle factors of women of childbearing age who cannot conceive revealed that unhealthy lifestyle habits were present in the lifestyle of women suffering from infertility (subfertility). The unexplained cause of infertility was associated with objectively healthier lifestyle habits in all areas except diet and stress. An indeterminate cause of infertility was associated with smaller frequency of positive lifestyle changes.