Moterų psichologinė savijauta, diagnozavus ir gydant nėščiųjų diabetą
Recenzentas / Reviewer |
Gabija Liaudanskytė. „Moterų psichologinė savijauta, diagnozavus ir gydant nėščiųjų diabetą“. Tyrimo tikslas: įvertinti moterų psichologinę savijautą nustačius ir gydant nėščiųjų diabetą. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti pacienčių, sergančių nėščiųjų diabetu, psichologinę savijautą, sužinojus diagnozę. 2. Įvertinti veiksnius, susijusius su neigiama patirtimi, diagnozavus ir gydant nėščiųjų diabetą. 3. Nustatyti veiksnius, susijusius su teigiama patirtimi, diagnozavus ir gydant nėščiųjų diabetą. 4. Įvertinti gestaciniu diabetu sergančių pacienčių psichologinę savijautą lemiančių veiksnių sąsają su elgsena, kontroliuojant nėščiųjų diabetą. 5. Įvertinti gestaciniu diabetu sergančių moterų požiūrį į sveiką gyvenimo būdą po gimdymo. Tyrimo metodai ir dalyviai: atlikta anketinė apklausa, kuria buvo vertinama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdžiusių pacienčių psichologinė savijauta, sergant gestaciniu diabetu ir jį gydant. Duomenys apibendrinti, analizuoti veiksniai, kurie turi įtakos neigiamoms ar teigiamoms patirtims bei sąsajos su moterų elgsena kontroliuojant nėščiųjų diabetą. Tyrimo rezultatai ir išvados: Diagnozavus GD, neigiamų patirčių sumos vidurkis buvo didesnis, nei teigiamų ir kitų patirčių sumos vidurkiai. Neigiamų patirčių vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis tarp 36-41m. ir 18-23m. amžiaus grupių. Gydant GD, pasirinktų neigiamų patirčių sumos vidurkis buvo taip pat didesnis, nei teigiamų patirčių ar kitų patirčių sumos vidurkiai. Moterų, su aukštuoju išsilavinimu, neigiamų patirčių vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis. Statistiškai reikšmingas ryšys buvo rastas tarp neigiamos patirties, diagnozavus GD, ir nuolatinio galvojimo apie diagnozę bei nerimo, dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų, tarp teigiamos patirties, diagnozavus GD, ir pasitikėjimo medicinos darbuotojais bei teigiamos patirties iš pažįstamų žmonių. Taip pat statistiškai reikšmingas ryšys buvo nustatytas tarp neigiamos patirties, gydant GD, ir nuolatinio galvojimo apie diagnozę bei rūpesčio dėl insulino nepageidaujamo poveikio vaisiui, tarp teigiamos patirties, gydant GD, ir pagerėjusios glikemijos kontrolės, pradėjus gydymą insulinu bei atsiradusios motyvacijos keisti gyvenimo būdą, sveikiau maitintis. Didžioji dalis moterų, kurioms GD buvo gydomas gyvenimo būdo pokyčiais, nurodė, kad stengdavosi mitybos rekomendacijų laikytis, tačiau ne visada pavykdavo. Tai lėmė motyvacija keisti gyvenimo budą, sveikiau maitintis. Dauguma moterų, kurios vartojo insuliną, paskirto gydymo inuslinu laikėsi griežtai. Griežtą gydymo insulinu rėžimo laikymąsį lėmė dažnas lankymasis pas gydytojus. Didžioji dalis GD sirgusių moterų po gimdymo planuoja ir toliau sveikai maitintis ir daugiau judėti.
Gabija Liaudanskytė. ”Women’s psychological well-being after the diagnosis and during treatment of gestational diabetes mellitus”. Aim of the study: to determine women’s psychological well-being after the diagnosis and during treatment of gestational diabetes mellitus. Objectives: 1. To assess psychological well-being of patients with gestational diabetes after the diagnosis determination. 2. To assess the factors related to negative experience of the diagnosis and treatment of gestational diabetes. 3. To determine the factors related to positive experience of the diagnosis and treatment of gestational diabetes. 4. To assess the relationship between factors determining the psychological well-being of patients with gestational diabetes and their behavior in controlling gestational diabetes. 5. To assess the attitude of women with gestational diabetes to the healthy lifestyle after childbirth. Methods and participants: a questionnaire survey was conducted, which assessed the psychological well-being of patients, who gave birth at the Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics, Obstretics and Gynecology unit, during gestational diabetes and its treatment. The data was summarized, factors that influence negative or positive experiences and the relationship with women’s behavior in controlling gestational diabetes were analyzed. Results and conclusions: Upon diagnosis of GD, the mean of the sum of negative experiences was higher than the mean of the sums of positive and other experiences. The mean of negative experiences was statistically significantly higher among the age groups 36-41 and 18-23. During GD treatment, the mean of the sum of selected negative experiences was also higher than the mean of the sums of positive or other experiences. The mean of negative experiences was statistically significantly higher in women with higher education. A statistically significant correlation was found between negative experience after GD diagnosis and constant thinking about the diagnosis and anxiety due to complications, between positive experience after GD diagnosis and trust in medical staff and positive experience from acquaintances. A statistically significant correlation was also found between negative experience during GD treatment and constant thinking about the diagnosis and concerns about the adverse effects of insulin on the fetus, between positive experience during GD treatment and improved glycemic control after starting insulin treatment and motivation to change lifestyle. The majority of women whose GD was treated with lifestyle changes reported that they tried to follow the dietary recommendations but did not always succeed. This was due to the motivation to change lifestyle. Most women who took insulin adhered strictly to the prescribed insulin regimen. This was due to frequent visits to the doctor. Most women with GD plan to continue eating healthy and exercising more after delivery.