Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12512/114397
Reabilitacijos priemonių poveikio įvertinimas sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijos ir mobilumo atgavimui
Media Type (COAR)
TextThesisMaster thesis
Title
Reabilitacijos priemonių poveikio įvertinimas sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijos ir mobilumo atgavimui
Other Title
The Assessment of Rehabilitation Measures Impact on Stroke Patients with Paralyzed Lower Limb Function and Mobility Recovery
Advisor
Other(s)
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Extent
33 p.
Thesis Defence Date
2022-06-14
Abstract (lt)
Pavadinimas: Reabilitacijos priemonių poveikio įvertinimas sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijos ir mobilumo atgavimui Tikslas: Įvertinti reabilitacijos priemonių poveikį sergančiųjų galvos smegenų insultu paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti. Uždaviniai:
- Įvertinti skirtingų kineziterapijos metodų poveikį sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti.
- Įvertinti hidroterapijos poveikį sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti.
- Įvertinti transkutaninės elektrinės stimuliacijos poveikį sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti.
- Įvertinti virtualios realybės priemonių poveikį sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti. Metodai: Apžvalga atlikta vadovaujantis PRISMA reikalavimais. Mokslinių straipsnių paieška buvo vykdoma elektroninėje duomenų bazėje „PubMed“. Ieškota tyrimų, parašytų anglų kalba ir publikuotų per paskutinius 10 metų apie sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijos ir mobilumo atgavimą. Publikacijos atrinktos pagal nustatytus įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Rezultatai: Atlikus paiešką rasti 542 straipsniai, iš kurių 15 buvo įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą. Šiuose tyrimuose buvo vertinami 4 reabilitacijos metodai sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės funkcijai ir mobilumui atgauti. Šešiuose tyrimuose buvo vertinamas kineziterapijos, keturiuose – hidroterapijos, trijuose – TENS, dviejuose – virtualios realybės priemonių poveikis ir efektyvumas. Išvados: 1. Skirtingi kineziterapijos metodai padeda gerinti mobilumą ir gebėjimą savarankiškai judėti pacientams, patyrusiems GSI. 2. Hidroterapija gerina sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės jėgą, pusiausvyrą, mobilumą ir funkcinį pajėgumą. 3. Taikant TENS reikšmingai pagerėja sergančiųjų GSI paralyžiuotos apatinės galūnės jėga, pusiausvyra ir eisena. 4. Virtualios realybės priemonių taikymas reikšmingai gerina pacientų, patyrusių GSI, funkcinį pajėgumą, mobilumą ir pusiausvyrą.
Abstract (en)
Title: The Assessment of Rehabilitation Measures Impact on Stroke Patients with Paralyzed Lower Limb Function and Mobility Recovery Aim: To evaluate the impact of rehabilitation measures on stroke patients with paralyzed lower limb function and mobility recovery. Objectives:
- To evaluate the impact of different physiotherapy methods on stroke patients with paralyzed lower limb function and mobility recovery.
- To evaluate the impact of hydrotherapy on stroke patients with paralyzed lower limb function and mobility recovery.
- To evaluate the impact of transcutaneous electrical stimulation on stroke patients with paralyzed lower limb function and mobility recovery.
- To evaluate the impact of virtual reality measures on stroke patients with paralyzed lower limb function and mobility recovery. Methods: The review was conducted according to PRISMA requirements. The search of scientific literature was performed on the online database PubMed. Studies written in English and published within the last 10 years about rehabilitation measures impact on stroke patients with paralyzed lower limb function and mobility recovery. All publications were selected and subjected according to the inclusion and exclusion criteria. Results: The search of scientific articles returned 542 relevant publications and only 15 studies were further included in the systematic review. The studies evaluated 4 rehabilitation methods on stroke patients with paralyzed lower limb function and mobility recovery: six studies assessed the effectiveness of physiotherapy, four – the hydrotherapy, three – TENS, and the last two – virtual reality measures. Conclusions: 1. Different physiotherapy methods help to improve mobility and ability to move independently on stroke patients with paralyzed lower limb. 2. Hydrotherapy improves the strength, balance, mobility and functional capacity of the paralyzed lower limb on stroke patients. 3. TENS significantly improves the strength, balance and gait of the paralyzed lower limb on stroke patients. 4. Virtual reality measures significantly improve the functional capacity, mobility and balance on stroke patients.
Publisher
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Atviroji prieiga / Open Access