Gydytojų motyvavimo dirbti rajoninėse sveikatos priežiūros įstaigose vertinimas
Jasiukėnas, Aurimas |
Veryga, Aurelijus |
Kalibatas, Vytenis | Recenzentas / Reviewer |
Kalėdienė, Ramunė | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Gendvilis, Stasys | Komisijos narys / Committee Member |
Stankūnas, Mindaugas | Komisijos narys / Committee Member |
Tamošiūnas, Abdonas | Komisijos narys / Committee Member |
Sauliūnė, Skirmantė | Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas. Atskleisti gydytojų požiūrį į motyvavimą dirbti rajoninėse sveikatos priežiūros įstaigose. Uždaviniai. 1. Išskirti pagrindinius veiksnius, susijusius su gydytojo darbo rajono sveikatos priežiūros įstaigoje pasirinkimu. 2. Atskleisti problemas, su kuriomis susiduria gydytojai, neseniai pradėję dirbti rajoninėse sveikatos priežiūros įstaigose. 3. Išsiaiškinti gydytojų nuomonę apie priemones, kurios yra taikomos arba galėtų būti taikomos siekiant pritraukti ir išsaugoti gydytojus dirbti rajonuose. Tyrimo metodika. Taikant kokybinį tyrimo metodą, giluminio interviu būdu, apklausti 8 Lietuvos rajonų sveikatos įstaigose dirbantys gydytojai rezidentai ir 3 neseniai (iki 3 metų) rajonų gydymo įstaigose pradėję dirbti gydytojai. Rezultatai. Dirbti į rajonines sveikatos priežiūros įstaigas vykstama dėl mažesnės konkurencijos darbo rinkoje, didesnių atlyginimų. Gydytojai apie darbo vietas sužino skambindami patys į ligonines arba per turimus ryšius. Rajoninės įstaigos motyvuoja gydytojus atvykti dirbti į rajoną finansinėmis ir nepiniginėmis priemonėmis, siūlant didesnį atlyginimą, rezidentūros apmokėjimą, palankų darbo grafiką atvykstančiam gydytojui. Universitetų priemonės vertinamos negatyviai, nes yra netiesioginis dėstytojų ir gydytojų nuteikimas prieš darbą rajone, nėra sudaromos sąlygos studijų metų padirbti rajone. Gydytojas rajone įgauna žinių ir praktinių įgūdžių atlikdamas įvairesnių procedūrų, kartais srityse, kurios yra už jo kompetencijos ribų. Rajoninėse įstaigose trūksta diagnostinės įrangos, profesinės paramos, tenka gydytojams dirbti savarankiškiau. Dirbant rajone santykiai tarp gydytojo ir paciento yra artimesni, pacientai rajone labiau tiki gydytojo atliekamu darbu ir kompetencija, džiaugiasi, kai suteikiamas gydymas, juntama abipusė pagarba. Išvados. 1. Sprendimą dirbti rajone gydytojai priima atsižvelgdami į atlyginimo, atstumo iki tėvų ir didžiųjų miestų veiksnius, o nenori likti rajone dėl šeimos ateities perspektyvų veiksnio, nes rajone nėra išplėtotos infrastruktūros vaikų ugdymui, menkos galimybės sutuoktiniui rasti darbo vietą, skurdus kultūrinis gyvenimas. 2. Gydytojai susiduria su profesinio tobulėjimo problemomis, kurios atsiranda dėl gydymo įrangos stokos, prastų medicinos personalo darbo įgūdžių, vyresnio amžiaus gydytojų nekompetencijos ir per ilgą laiką įsigalėjusios darbo tvarkos įstaigoje. 3. Rajoninių įstaigų naudojamos priemonės: didesnis atlyginimas, darbo priemonių užtikrinimas, lankstus grafikas, diferencijuoti darbo apmokėjimo metodai padeda pritraukti gydytojus dirbti rajonuose, tačiau prasta informacijos apie situaciją darbo rinkoje sklaida, universitetų abejingumas sprendžiant gydytojų trūkumo problemą ir dideli netolygumai tarp sveikatos įstaigų yra sritys, kurios galėtų būti tobulinamos.
Aim of the study. To identify and analyze the doctors’ motivation aspects to work at hospitals in the rural areas. Objectives. 1. To identify the main factors that influence the doctors’ decision to work at hospitals in the rural areas. 2. To determine the problems that doctors are facing in their beginning at work in the rural areas. 3. To investigate the doctors’ opinion about the instruments that were used or could be adopted in practice to attract and retain doctors in rural hospitals. Methods. Qualitative study was used to get the information which contains motivating factors for doctors to work at the rural hospitals. Using in-deph semistructured questionnaires were asked 8 residency students and 3 doctors at rural hospitals. Respondents were selected using short (less than 3 years) working period in rural hospital criteria. Results. Lower competition in labor market and higher salaries are the push factors for doctors to choose the rural workplace. Most of the doctors request the hospitals directly for the vacant positions or get the information about available positions from people they know. Rural hospitals attract doctors with higher wages, refund the payment of residency studies and adjust a better working schedule. The incentives of universities should be better developed because there is lack of rural practice possibilities for the students. There is indeed strong influence made by lecturers who spread negative and inadequate approach about rural hospitals. Doctors gain various skills in rural hospitals, which sometimes are over the boundaries of their specialty. Despite the equipment shortage, poor professional support from colleagues, doctors are satisfied with relations with patients, who trust and respect doctors more than in the cities. Conclusions. 1. The decision to work at rural hospitals is influenced by salary, location of parents and distance from big cities factors. Undeveloped infrastructure for children education, difficult situation to find job for spouse, lack of activities in rural areas are considered as the motivating factors not to choose the rural workplace. 2. Shortage of medical equipment, lack of competence for medical personnel and the old-time working instructions causes the professional development issues. 3. The most used rural hospitals’ incentives to attract doctors are salaries, bonding schemes, more flexible working schedule, meanwhile implements of universities could be more improved solving uneven distribution of doctors in the country.