Vaistų gamybos technologijų raida Tarpukario Lietuvoje
Juciūtė, Gabrielė |
Recenzentas / Reviewer |
Tyrimo tikslas: Įvertinti vaistų gamybos technologijų raidą Tarpukario Lietuvoje. Tyrimo objektas: Farmacijos pramonės technologijos 1918 – 1940 metais. Tyrimo metodika: Atliekant tyrimą taikytas istorinis tyrimo metodas. Vykdytas publikuotų istorinių šaltinių ir archyvinių dokumentų tyrimas, lyginamoji analizė, literatūros analizė bei taikytas rekonstrukcinis, interpretacinis analizės metodas. Tyrimo rezultatai ir išvados: 1. Tarpukario Lietuvoje, tradicinė gamybos įranga, kuriai reikėjo daug priežiūros, atidumo ir laiko, buvo keičiama automatizuotais prietaisai. Inžineriniai sprendimai mažino rankų darbą ir gamybos sąnaudas, didino vaistų saugumą bei kokybiškumą. Taip pat mažus įrenginius keitė didelės talpos įrenginiai, kurių dėka buvo galima pagaminti didelius kiekius produkcijos ir taip efektyviai konkuruoti rinkoje. 2. Tarpukario Lietuvoje buvo diegiamos tokios naujos vaistų formos kaip tabletės ir dražetės, nes farmacijos pramonės įmonių laboratorijos įsigijo modernias tabletavimo ir granuliavimo mašinas valdomas transmisijos pagalba. Šios mašinos užtikrino stabilų gamybos procesą ir leido masiškai gaminti preparatus. Taip pat kaip nauja vaistų forma buvo diegiami parenteriniai preparatai talpinami ampulėse. Gaminant tokius preparatus vaistinėse buvo naudojami seni, kruopštumo ir patyrimo reikalaujantys gamybos metodai kaitinant ir užlydant ampules benzininėmis lempomis, o pramonės laboratorijos taikė modernias išpilstymo ir užsandarinimo mašinas. Visgi abejais gamybos atvejais stengtasi laikytis visų sterilumo reikalavimų. 3. Palyginus Telšių vaistinės laboratorijos įrangą su vaistų gamybos pramonės įmonių įrangą nustatyta, kad mažos laboratorijos buvo mažiau elektrifikuotos ir automatizuotos, o inžinerinė pažanga greičiau pasiekdavo fabrikus. Taip pat didelė finansinė grąža leido greičiau plėstis ir modernėti didelėms įmonėms, kurios pasitelkdavo užsienio vaistų gamybos ekspertus. Taigi, mažos vaistinių laboratorijos sunkiai vertėsi, o konkuruoti su didelėmis įmonėmis buvo labai sunku.
The aim of the study: To evaluate development of pharmaceutical production technologies in interwar Lithuania. Object of the research: Pharmaceutical industry technologies in 1918 – 1940. Methodology: The study used a historical research method. The research included the study of published historical sources and archival documents, comparative analysis, literature analysis, and reconstructive and interpretive methods of analysis. Results and conclusions: 1. In inter-war Lithuania, traditional manufacturing equipment, which required a lot of care, attention and time, was replaced by automated equipment. Engineering solutions reduced manual labour and production costs, and improved the safety and quality of medicines. Small machines were also replaced by high-capacity machines, which made it possible to produce large quantities of products and thus compete effectively in the market. 2. New forms of medicines, such as tablets and granules, were introduced in inter-war Lithuania as pharmaceutical laboratories acquired modern, gear-driven tableting and granulating machines. These machines ensured a stable production process and allowed mass production of preparations. Parenteral preparations in ampoules were also introduced as a new form of medicine. For the production of such preparations, pharmacies used the old, meticulous and sophisticated production methods of heating and melting the ampoules with gasoline lamps, while industrial laboratories used modern filling and sealing machines. In both cases, however, every effort was made to ensure that all requirements for sterility were fulfilled. 3. A comparison of the equipment in the Telšiai pharmacy laboratory with equipment in the pharmaceutical industry showed that small laboratories were less electrified and less automated, and that engineering advances were reaching the factories faster. A comparison of the equipment in the Telšiai pharmacy laboratorywith equipment in the pharmaceutical industry showed that small laboratories were less electrified and less automated, and that engineering advances were reaching the factories faster. High financial returns also allowed for faster expansion and modernisation in large companies, which used foreign experts in pharmaceutical manufacturing. Thus, small pharmaceutical laboratories struggled to compete with large companies.