Drug Hypersensitivity in children a systematic review
Karim, Hazem |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Research aim:
The aim of this research is to provide an up-to-date comprehensive literature review
and systematic review on epidemiology, clinical manifestations, diagnostic tools, and current
management on drug hypersensitivity in children.
Objectives: To systematically review the literature on the epidemiology, risk factors, and main elicitors of drug hypersensitivity in children.
Methodology: a systematic search on Medline (PubMed) from January 1997 till December 2017 with title/abstract keywords: children OR pediatric AND drug allergy OR drug hypersensitivity AND epidemiology OR prevalence OR incidence OR occurrence OR admission OR risk OR factors.
Study participants: for epidemiological data, the review included only results from studies examining children between the ages of 0-18.
Research results: 15 studies were examined in this review, 5 studies examining epidemiology and 11 studies examining risk factors with one study overlapping. Data on main elicitors was extracted from all results.
Conclusions: Epidemiological data was found to be highly lacking and inconsistent, highlighting the need for prospective studies to provide more knowledge and insight into the epidemiology of drug hypersensitivity in children. Multiple risk factors were reported in the studies; female gender, HIV infection, older age, dose, presence of other systemic illnesses, hypertension, Chinese and Indian ethnicity. Significance of atopy as a risk factor was disputed between various studies. The most common cause of drug hypersensitivity is beta lactam antibiotics, NBLAs are the second most common and NSAIDs are the third most common. Chemotherapeutics were also identified as a common elicitor of DH.
Tyrimo tikslas: išanalizuoti literatūros šaltinius ir pateikti mokslinių straipsnių apžvalgą apie padidėjusio jautrumo reakcijas į vaistus vaikų amžiuje ir jų epidemiologiją, klinikinius simptomus, diagnostikos būdus ir gydymą.
Uždaviniai: išnagrinėti mokslinės literatūros straipsnius apie epidemiologiją, rizikos veiksnius ir pagrindinius vaistus, dažniausiai sukeliančius padidėjusio jautrumo reakcijas vaikų amžiuje.
Tyrimo metodika: 1997 metų sausio mėnesio - 2017 metų gruodžio mėnesio laikotarpio mokslinės literatūros sisteminė apžvalga Medline (PubMed) internetinėje svetainėje. Paieškos žodžiai: vaikai AR vaikų IR alergija vaistams AR padidėjusio jautrumo reakcijos į vaistus IR epidemiologija AR paplitimas AR dažnis AR atvejis AR rizika AR veiksniai.
Tyrimo objektas: mokslinės literatūros duomenys apie vaikų nuo 0 iki 18 metų amžiaus padidėjusio jautrumo reakcijas į vaistus.
Tyrimo rezultatai: išanalizuota 15 straipsnių, iš kurių 5 aprašyta epidemiologija, 11 – rizikos veiksniai, 1 – abi sritys. Duomenys apie dažniausiai padidėjusio jautrumo reakcijas sukeliančius vaistus buvo surinkti iš visų 15 straipsnių.
Išvados: Išanalizuotoje literatūroje apie padidėjusio jautrumo reakcijas į vaistus vaikų amžiuje buvo nepakankamai duomenų apie jų epidemiologiją. Literatūroje buvo paminėta daugybė rizikos veiksnių: moteriška lytis, ŽIV infekcija, vyresnis amžius, gretutinės lėtinės ligos, hipertenzija, kinų ir indų tautybės. Apie atopijos kaip rizikos veiksnio svarbą skaitytoje literatūroje vieningos nuomonės nebuvo. Vaistai, dažniausiai sukeliantys padidėjusio jautrumo reakcijas, buvo beta laktaminiai antibiotikai; antroje vietoje - ne beta laktaminiai antibiotikai; trečioje vietoje - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Chemoterapiniai vaistai taip pat turėjo didelę įtaką padidėjusio jautrumo reakcijoms išsivystyti.