Poliligotų pacientų dislipidemijos kontrolė
Konsultantas / Consultant | |
Recenzentas / Reviewer |
Darbo autorius. Vita Tamašauskaitė Darbo pavadinimas. Poliligotų pacientų dislipidemijos kontrolė Tikslas. Nustatyti įvairių faktorių įtaką dislipidemijos kontrolei poliligotiems pacientams šeimos gydytojo darbe. Darbo uždaviniai. 1. Ištirti ir palyginti dislipidemijos ir jos kontrolės sąsajas su antropometriniais paciento duomenimis (ūgis, svoris, kulkšnies-žasto indeksas). 2. Įvertinti ir palyginti dislipidemijos pokyčius priklausomai nuo poliligoto paciento amžiaus ir lyties. 3. Nustatyti įvairių gretutinių ligų sąsajas su dislipidemija ir jos kontrole šeimos gydytojo darbe. 4. Įvertinti tikslinio dislipidemijos gydymo pasiektus rodiklius ir palyginti su kardiovaskulinės rizikos įvertinimu. Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – dauginį ligotumą turintys pacientai. Naudoti TELELISPA tyrimo pradžioje surinkti nuasmeninti sociodemografiniai ir sveikatos duomenys. Papildomai surinkti pacientų MTL rodikliai praėjus 15 mėn. nuo tyrimo pradžios. Duomenų analizė atlikta naudojantis „IMB SPSS statistics 29.0.2.0“ ir ,,Microsoft Excel‘‘. Buvo naudojami: Chi kvadrato kriterijus, Kolmogorovo-Smirnovo kriterijus, Pirsono koreliacijos koeficientas, Spirmano koreliacija, Mano-Vitnio ir Kruskalio Voliso kriterijai. Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai apskaičiuotas reikšmingumo lygmuo atitinka p < 0,05. Tyrimo rezultatai. Įtraukti 385 pacientai. Iš jų 150 (39 %) buvo vyrai, o 235 (61 %) – moterys. 382 pacientai suskirstyti į: mažos rizikos grupę (0), vidutinės (4), didelės (22), labai didelės (356). Tikslinių MTL rodiklių tyrimo pradžioje nepasiekė (357, 93,5 % pacientų), po 15 mėn. rodiklių nepasiekė 320 (90,4 %) pacientų. Labiau nepasiekia tikslinių MTL rodiklių tiriamieji, priskirti prie labai didelės rizikos grupės (p < 0,05). Amžius neturi statistiškai reikšmingos įtakos MTL kiekiui kraujyje (p > 0,05). Moterų vidutinis MTL rodiklis didesnis nei vyrų (p < 0,05). MTL rodikliai nepriklauso nuo KMI ir KŽI (p > 0,05), tačiau nustatyta priklausomybė nuo liemens apimties tyrimo pradžioje (p < 0,05). Reikšmingas skirtumas tarp pasiekusių ir nepasiekusių tikslinį MTL rodiklį nustatytas tik sergantiems CD (p < 0,05). Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vaistus vartojančių pacientų MTL vidurkių tyrimo pradžioje (3,27 mmol/l) ir po 15 mėn. (2,77 mmol/l) (p < 0,05). Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vaistų nevartojančių MTL vidurkių tyrimo pradžioje (3,17 mmol/l) ir po 15 mėn. (2,81 mmol/l) (p<0,05). Išvados. 1. MTL rodikliai nepriklauso nuo KMI ir KŽI, o MTL rodikliams turėjo įtakos tik liemens apimtis tyrimo pradžioje. 2. Reikalinga atkreipti didesnį dėmesį į moterų MTL rodiklius. 3. Dislipidemijos kontrolė, sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis yra nepakankama, o statinų terapija nėra būtina visiems pacientams, bet reikšmingai padeda siekiant sumažinti ir pasiekti tikslinius MTL rodiklius. 4. Priklausymas labai didelei rizikos sirgti ŠKL grupei siejasi su prastesniais tikslinio MTL pasiekimais.
Author. Vita Tamašauskaitė Title. Management of multimorbidity and dyslipidemia. Aim. Determine the influence of various factors on the control of dyslipidemia in multimorbid patients in family doctor’s office. Objectives. 1. Investigate and compare the connections between dyslipidemia and its control with anthropometric patient data (height, weight, ankle-brachial index). 2. Assess and compare changes in dyslipidemia depending on the age and gender of the multimorbid patient. 3. Identify the associations of various comorbid diseases with dyslipidemia and its control in the family doctor's practice. 4. Evaluate the outcomes of dyslipidemia treatment and compare them with the assessment of cardiovascular risk. Methods. The study subjects were multimorbid patients. Anonymized sociodemographic and health data collected at the start of the TELELISPA study were used. LDL indicators for patients were collected 15 months after the study began. Data analysis was performed using "IBM SPSS Statistics 29.0.2.0" and "Microsoft Excel". The methods used included: Chi-square test, Kolmogorov-Smirnov test, Pearson correlation coefficient, Spearman correlation, Mann-Whitney, and Kruskal-Wallis tests. Differences in results were considered statistically significant when significance level met p < 0,05. Results. 385 patients were included. Of these, 150 (39 %) were men, and 235 (61 %) were women. 382 patients were divided into: low-risk CVD group (0), moderate (4), high (22), very high (356). Initial LDL targets were not met by 357 patients (93,5 %), and after 15 months, 320 patients (90,4 %) did not meet the targets. Those assigned to the very high-risk group were less likely to reach the LDL targets (p < 0,05). Age did not have a statistically significant impact on LDL levels (p > 0,05). Women had a higher average LDL level than men (p < 0,05). LDL levels did not depend on BMI and BCI (p > 0,05) but were dependent on waist circumference at the beginning of the study (p < 0,05). A significant difference was found between those who reached and did not reach the target LDL level only in patients with DM (p < 0,05). A statistically significant difference was found between the average LDL levels of patients taking medications at the start of the study (3,27 mmol/l) and after 15 months (2,77 mmol/l) (p < 0,05). There was a statistically significant difference between the average LDL levels of patients not taking medications at the beginning (3,17 mmol/l) and after 15 months (2,81 mmol/l) (p < 0,05). Conclusions. 1. LDL levels do not depend on BMI and BCI but were influenced only by waist circumference at the beginning of the study. 2. More attention needs to be paid to women's LDL levels. 3. Control of dyslipidemia in patients with various chronic diseases is inadequate and statin therapy is not mandatory but significantly aids in reducing and achieving target LDL levels. 4. Belonging to a very high-risk group for CKD is associated with poorer achievement of target LDL levels.