Cistinė makulos edema po kataraktos operacijos: etiopatogenezė, rizikos veiksniai, prevencija ir gydymas

Darbo tikslas: Išanalizuoti ir apibendrinti cistinės makulos edemos po kataraktos operacijos etiopatogenezę, rizikos veiksnius, profilaktikos ir gydymo metodus. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti ir aptarti cistinės makulos edemos po kataraktos operacijos epidemiologiją, etiopatogenezę ir klinikinius simptomus. 2. Išanalizuoti oftalmologinių ir sisteminių rizikos veiksnių reikšmę PCME vystymuisi. 3. Aptarti šiuolaikines cistinės makulos edemos po kataraktos operacijos gydymo galimybes. 4. Išanalizuoti ir aptarti cistinės makulos edemos po kataraktos operacijos profilaktikos priemones sveikiems ir rizikos veiksnių turintiems pacientams. Darbo metodika: Atlikta sisteminė literatūros apžvalga laikantis PRISMA atrankos sistemos protokolo. Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (2023-BEC2-133). Mokslinių publikacijų paieška vykdyta PubMed, Cochrane bibliotekos ir Elsevier (ClinicalKey) duomenų bazėse, į analizę įtrauktos publikacijos ne senesnės negu 10 metų. Paskutinė mokslinių publikacijų paieška atlikta 2024.04.16. Tyrimo rezultatai: Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukta 16 mokslinių publikacijų. 4 publikacijos nagrinėjo oftalmologinių ir sisteminių rizikos veiksnių reikšmę PCME vystymuisi, 4 publikacijos – išsivysčiusios ūminės arba lėtinės PCME gydymo galimybes, 4 publikacijos – PCME profilaktikos priemones mažos rizikos pacientams ir 6 publikacijos – PCME profilaktikos priemones didelės rizikos pacientams. Bendras tiriamųjų skaičius – apie 3,25 milijono akių. Išvados: 1. Atlikus 2014-2024 metų laikotarpio mokslinės literatūros analizę, rastas PCME dažnis bendroje populiacijoje svyruoja tarp 0,8 – 4,2%. Pagrindiniu PCME etiologiniu veiksniu laikomas akies audinių uždegimas po intraokulinės intervencijos. Didžioji dalis PCME yra besimptomės, tačiau daliai pacientų išryškėja neskausmingas regos aštrumo mažėjimas. 2. Pagrindiniai PCME formavimosi rizikos veiksniai: CD, ypač komplikuotas DR ar ankstesne DME, uveitas, CTVO ir ERM. Esant bet kokiam rizikos veiksniui, PCME dažnis padidėja bent du kartus. Perioperacinio PGA svarba PCME išsivystymui neįrodyta. 3. Ūminės PCME gydymas pradedamas vietinių NVNU ir GKK preparatų deriniais. Užsitęsusiai, standartiniam gydymui atspariai PCME gali būti naudingas dažnesnis GKK lašų skyrimas arba vietinės periokulines ir intravitrealines GKK injekcijos. Lėtinės PCME gydyme pranašumą turi ilgo atpalaidavimo GKK sistemų implantavimas į stiklakūnį. 4. PCME profilaktika priklauso nuo paciento rizikos veiksnių – mažos rizikos pacientams įprastai pakanka GKK monoterapijos arba NVNU ir GKK lašų derinių, o daliai didelės rizikos pacientų gali prireikti invazyvesnių priemonių – intravitrealinių GKK ar anti-KEAF injekcijų ar ilgo-atpalaidavimo GKK implantų. Intravitrealinių anti-KEAF injekcijų veiksmingumas PCME gydyme ir profilaktikoje vis dar išlieka diskutuotinas, tačiau kartais gali būti gera alternatyva, ypač sergantiesiems CD. Ilgo veikimo GKK injekcijos po jungine operacijos pabaigoje gali būti naudingos tiek mažos, tiek didelės rizikos profilaktinio režimo nesilaikantiems pacientams. 5. Atlikus sisteminę literatūros analizę, stebimas aukštos kokybės didelių imčių randomizuotų ilgalaikių prospektyvinių tyrimų, vertinančių skirtingų preparatų gydomąjį ir profilaktinį poveikį, trūkumas.

Aim: To analyse and summarize the etiopathogenesis, risk factors, prevention, and treatment methods of cystoid macular edema after cataract surgery. Objectives: 1. To analyse and discuss the epidemiology, etiopathogenesis, and clinical symptoms of CME after cataract surgery. 2. To analyse the significance of various ophthalmic and systemic risk factors in the development of CME. 3. To discuss currently available treatment options for CME after cataract surgery. 4. To analyse and discuss preventive measures for CME after cataract surgery for healthy individuals and those with risk factors. Methods: A systematic literature review was carried out following the PRISMA selection system protocol. Approval was obtained from the Bioethics Center of Lithuanian University of Health Sciences (2023-BEC2-133). Literature search was performed in the PubMed, Cochrane Library, and Elsevier (ClinicalKey) databases, and included publications up to 10 years-old. The latest search was conducted on 2024.04.16. Results: The systematic literature review included 16 scientific publications. Four publications examined the significance of ophthalmic and systemic risk factors in CME development, four publications discussed treatment options for acute or chronic CME, four publications focused on preventive measures for low-risk patients, and six publications discussed preventive measures for high-risk patients. The total number of eyes studied was approximately 3.25 million. Conclusions: 1. Analysis of scientific literature from 2014-2024 revealed an incidence of PCME in the general population ranging from 0.8% to 4.2%. Inflammation of ocular tissues following the intraocular intervention is considered to be the primary etiological factor for PCME. While a significant portion of CME cases are asymptomatic, some patients experience painless reduction in visual acuity. 2. The most significant factors in CME formation are diabetes mellitus (DM), especially complicated by DR or DME, uveitis, retinal vein occlusion, and ERM. Presence of any risk factor increases the frequency of CME by at least twofold. The perioperative use of PGAs has not been proven to influence the PCME occurrence. 3. Treatment for acute CME begins with a combination of topical nonsteroidal anti-inflammatory drugs (NSAIDs) and corticosteroids. In cases of persistent or corticosteroid-resistant CME, increased frequency of corticosteroid eye drop administration or periocular and intravitreal injections may be beneficial. Sustained-release corticosteroid implants into the vitreous cavity are useful in the treatment of chronic CME. 4. Prophylactic regimens depend on individual risk factors – low-risk patients often benefit from corticosteroid monotherapy or NSAID-corticosteroid combinations, while some highrisk patients may require more invasive interventions such as intravitreal injections or sustained-release implants. The efficacy of intravitreal anti-vascular endothelial growth factor injections in CME treatment and prevention remains debatable but can be a viable option, especially for patients with DM. Postoperative subconjunctival corticosteroid injections can be beneficial for both low- and high-risk patients who may not adhere to strict medication regimens. 5. A systemic literature analysis revealed a lack of high-quality large-sample randomized prospective studies with long-term monitoring, evaluating the therapeutic and preventive effects of different medications.