Epidurinės analgezijos įtaka gimdymo išeitims
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
SANTRAUKA Ieva Vaitkevičiūtė „Epidurinės analgezijos įtaka gimdymo išeitims“ / Darbo vadovė: Justina Kačerauskienė / Konsultantas: prof. Kęstutis Rimaitis; Darbo tikslas: Nustatyti epidurinės analgezijos (EA) įtaką gimdymo išeitims bei naujagimiui. Darbo uždaviniai:
- Įvertinti gimdymo trukmę tarp gimdyvių, kurioms buvo atlikta EA ir tų, kurioms EA atlikta nebuvo.
- Įvertinti gimdymo skatinimo poreikį tarp gimdyvių, kurioms buvo atlikta EA ir tų, kurioms EA atlikta nebuvo.
- Įvertinti gimdymo baigtis tarp gimdyvių, kurioms buvo atlikta EA ir tų, kurioms EA atlikta nebuvo.
- Įvertinti naujagimių būklę tarp gimusių gimdyvėms, kurioms buvo atlikta EA ir tų kurie gimė gimdyvėms, kurioms EA atlikta nebuvo. Tyrimo metodika: Atlikta retrospektyvi 2013-2016 m. pirmą kartą LSMUL KK gimdžiusių moterų gimdymo istorijų analizė. Įtraukimo kriterijai: pirmą kartą gimdžiusios moterys, priskirtos mažos rizikos nėštumo grupei, neturėjusios jokių gretutinių ar su nėštumu susijusių ligų, išnešiotas nėštumas. Moterys buvo suskirstytos į dvi grupes: I grupė – gimdyvės, kurioms buvo atlikta EA, II grupė – gimdyvės, gimdžiusios be EA. Vertinta: gimdymo trukmė, gimdymo skatinimas oksitocinu, gimdymo baigtis, naujagimių būklė pagal Apgar skalę, maitinimas krūtimi. Statistinė duomenų analizė atlikta panaudojant „SPSS 24.0“ versijos statistinį paketą. Rezultatai: 1) Iš 9780 moterų, 2013-2016 m. gimdžiusių LSMUL KK, į tyrimą įtrauktos 457 šio tyrimo kriterijus atitinkančios moterys. 229 moterys pateko į I grupę ir 228 gimdyvės į II grupę. 2) 1-ojo gimdymo laikotarpio trukmė I grupėje buvo 780,81 min, II grupėje - 551,21 min (p < 0,0001). 2-ojo gimdymo laikotarpio trukmė I grupėje - 85,07 min, II grupėje - 47,33 min (p < 0,0001). 3) I grupėje gimdymas skatintas - 57,47 % (n = 127), II grupėje – 11,17 % (n = 24) moterų (p < 0,0001). 4) Natūraliais gimdymo takais I grupėje gimdė - 93,02 % (n = 133), II grupėje – 93,43 % (n = 213) moterų (p = 0,8594). 5) Apgar po 1 min: I grupės naujagimių įvertinimo vidurkis 8,76 balų, II grupės - 9,12 balų (p = 0,0238). Apgar po 5 min: I grupės naujagimių įvertinimo vidurkis 9,54 balų: II grupės 9,52 (p = 0,1182). 6) I grupėje gimdymo skyriuje buvo maitinta 15,39 % (n = 34), o II grupėje 26,98 % (n = 58) naujagimių (p = 0,0003). Išvados: EA yra susijusi su prailgėjusia pirmojo ir antrojo gimdymo laikotarpių trukme, dažnesniu gimdymo skatinimo oksitocinu poreikiu, prastesne naujagimių būkle juos vertinant pagal Apgar po 1 min. Statistiškai reikšmingo ryšio su gimdymo baigtimi, naujagimių būkle pagal Apgar po 5 min, nebuvo rasta.
SUMMARY Ieva Vaitkevičiūtė “ Epidural analgesia impact on outcomes of labor ”. Academic supervisor: Justina Kačerauskienė / Consultant: prof. Kęstutis Rimaitis Aim of the study: Evaluation of the impact that epidural analgesia (EA) has on outcomes of delivery and on newborn. Objectives:
-
Evaluate the duration of delivery between parturients who underwent EA and parturients who did not. -
Evaluate the need for labor augmentation between parturients who underwent EA and parturients who did not. -
Evaluate mode of delivery between parturients who underwent EA and parturients who did not. -
Evaluate the condition of newborns between those whose mothers underwent EA and those whose mothers have not undergone EA.
Methods. Labor charts of healthy primiparous women, who gave birth at LSMUL KK between 2013 and 2016 were retrospectively analyzed. Inclusion criteria: Healthy nulliparous women at full term, low-risk pregnancy, with no pregnancy-related illnesses. Women were allocated to two groups: Group I – parturients who underwent EA, and Group II – parturients who gave birth without EA. The following aspects were evaluated: duration of labor, augmentation of labor, mode of delivery, newborn‘s condition according to Apgar scale, and impact on breastfeeding. Statistical data analysis was performed using “SPSS 24.0” version statistical package. Results: Out of 9780 women, who gave birth between 2013 and 2016, 457 fit the criteria for inclusion and were assigned to the study. 229 women were allocated to Group I and 228 women to Group II. Labor augmentation was needed for 57.47 % (n = 127) of women in Group 1 versus 11.17 % (n = 24) of women in Group II (p < 0.0001). The duration of the first stage of delivery in Group I was 780,81 min. versus 551,21 min. in Group II (P < 0.0001). Duration of the second stage of delivery in group I was 85,07 min.versus 47,33 min. in Group II (p < 0.0001). In Group I 93,02 % (n = 133) of women underwent vaginal delivery versus 93,43 % (n = 213) of women in Group II (p = 0,8594). In Group I the average Apgar score at 1 min was 8,76 points versus 9,12 for newborns in Group II (p = 0,0238). In Group I the average Apgar scores at five min. was 9,54 points versus 9.52 for newborns in Group II (p = 0,1182). Newborns who were breastfed at delivery room comprised 15.39 % of newborns in Group I (n = 34) versus 26.98 % of newborns in Group II (n = 58)(p = 0.0003). Conclusions. The epidural analgesia is associated with prolonged first and second stages of labor, higher rates of labor induction with oxytocin, and lower Apgar score at 1 min. after delivery. There was no significant relationship between epidural analgesia and mode of delivery or neonatal Apgar scores at 5min.