Acculturative Stress and Depressiveness: The Role of Coping Mechanisms Among International Students
Ahammed Kuzhiparappil, Hazeeb |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Kuzhiparappil, H.A.(2026). Akultūracinis stresas ir depresyvumas: Įveikos mechanizmų vaidmuo tarp tarptautinių studentų. (Magistro baigiamasis darbas klinikinės sveikatos psichologijos srityje). Vadovas: Lect. Linas Leonas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra, Kaunas — 70 p. Tyrimo problema: Tyrimu nagrinėtas ryšys tarp akultūracinio streso ir depresyvumo tarp tarptautinių studentų Europoje, ypatingą dėmesį skiriant adaptacinės ir vengiamosios įveikos moderuojančiam ir tarpininkaujančiam vaidmeniui, taip pat kultūrinės kilmės, priimančiosios šalies ir buvimo trukmės įtakai. Tyrimo metodai: Tyrime dalyvavo 256 tarptautiniai studentai iš 68 kilmės šalių, studijuojantys 15 Europos priimančiųjų šalių ir atstovaujantys devynioms kultūrinėms grupėms pagal Hofstede'o kultūrinių dimensijų sistemą.Duomenys buvo surinkti internetine anketa, apimančia ASSIS, PHQ-9 ir Brief COPE klausimynus, ir analizuoti naudojant SPSS bei PROCESS taikant koreliacinę, regresinę, grupių palyginimo, mediavimo ir moderavimo analizę. Pagrindiniai rezultatai: Bendras akultūracinio streso lygis buvo žemas, o depresyvumas vidutiniškaisiekė lengvą lygį. Visose penkiose pagrindinėse priimančiosiose šalyse nustatytas reikšmingas teigiamas ryšys tarp akultūracinio streso ir depresyvumo. Vengiamoji įveika buvo stipriausias depresyvumo prediktorius ir veikė kaip šio ryšio moderatorius bei dalinis mediatorius, o adaptacinė įveika apsauginio poveikio neparodė. Kultūrinė grupė reikšmingai prognozavo akultūracinį stresą, o 11,2% dalyvių nurodė kliniškai reikšmingo dažnio suicidines mintis. Kultūrinis atstumasbuvo svarbesnis akultūracinio streso veiksnys nei vien priimančioji šalis, nors priimančiosios šalies kontekstas veikė streso ir depresyvumo ryšį. Išvados: Akultūracinis stresas reikšmingai prognozuoja depresyvumą tarp tarptautinių studentų Europoje, o vengiamoji įveika yra pagrindinis šį ryšį stiprinantis mechanizmas. Rezultatai rodo kultūriškai pritaikytos atrankos ir intervencijų, orientuotų į vengiamosios įveikos mažinimą, poreikį, ypač per pirmuosius dvejus studijų metus.
Kuzhiparappil, H. A. (2026). Acculturative Stress and Depressiveness: The Role of Coping Mechanisms Among International Students. (Master’s thesis in Clinical Health Psychology). Supervisor: Lect. Linas Leonas. Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology, Kaunas — 70 p. Research Problem: This study examined the relationship between acculturative stress and depressiveness among international students in Europe, with particular attention to the moderating and mediating role of approach and avoidant coping, as well as the influence of cultural background, host country, and duration of stay. Research Methods: The sample included 256 international students from 68 countries of orgin, studying across 15 European host countries, representing nine cultural groups based on Hofstede’s cultural dimensions framework. Data were collected through an online questionnaire including the ASSIS, PHQ-9, and Brief COPE, and were analyzed using SPSS and PROCESS with correlational, regression, group comparison, mediation, and moderation analyses. Main Findings: Acculturative stress was in the lower range overall, while depressiveness was mild on average. Acculturative stress was positively associated with depressiveness across all five main host countries. Avoidant coping was the strongest predictor of depressiveness and functioned as both a moderator and partial mediator of the stress–depressiveness relationship, whereas approach coping showed no significant protective role. Cultural background significantly predicted acculturative stress, and 11.2% of participants reported suicidal ideation at a clinically significant frequency. Cultural distance, rather than host country alone, was the stronger determinant of acculturative stress, although host-country context influenced how stress related to depressiveness. Conclusion: Acculturative stress significantly predicts depressiveness among international students in Europe, and avoidant coping is the central mechanism intensifying this relationship. The findings support the need for culturally adapted screening and interventions focused on reducing avoidant coping, especially during the first two years of study abroad.