Skausmo sureikšminimo ir judesių baimės įtaka kelio sąnario funkcijai po kelio sąnario operacijų
Rimdeikienė, Inesa |
Poderys, Jonas | Recenzentas / Reviewer |
Rapolienė, Jolita | Komisijos sekretorius / Committee Secretary |
Kimtys, Algimantas | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Astrauskas, Algimantas | Komisijos narys / Committee Member |
Daunoravičienė, Algė | Komisijos narys / Committee Member |
Žumbakytė-Šermukšnienė, Renata | Komisijos narys / Committee Member |
Savickas, Raimondas | Komisijos narys / Committee Member |
Tyrimo tikslas: įvertinti skausmo sureikšminimo ir judesių baimės įtaką kelio sąnario funkcijai antruoju reabilitacijos etapu po kelio sąnario operacijų. Uždaviniai: 1. Įvertinti skausmo sureikšminimo ir judesių baimės lygį prieš ir po reabilitacijos; 2. Įvertinti kūno funkcijų ir veiklos sutrikimus prieš ir po reabilitacijos; 3. Įvertinti skausmo sureikšminimo įtaką kelio sąnario funkcijos atsigavimui; 4. Įvertinti judesių baimės įtaką kelio sąnario funkcijos atsigavimui; 5. Įvertinti kineziterapeutų požiūrį į psichologinių veiksnių vertinimą kineziterapeuto darbe. Tyrimo metodai: buvo atlikti du tyrimai. Pirmo tyrimo tikslas buvo įvertinti skausmo sureikšminimo ir judesių baimės įtaką kelio sąnario funkcijai antruoju reabilitacijos etapu po kelio sąnario operacijų. Tyrime dalyvavo 41 tiriamasis, 22 pacientai po priekinių kryžminių raiščių operacijos ir 19 pacientų po meniskų operacijos. Prieš ir po reabilitacijos buvo vertinami tiriamųjų skausmo sureikšminimo ir judesių baimės lygis, skausmo intensyvumas, judesių amplitudė, raumenų jėga ir kelio sąnario funkcinė būklė. Antro tyrimo tikslas buvo įvertinti kineziterapeutų požiūrį į psichologinių veiksnių vertinimą kineziterapeuto darbe. Buvo sudaryti klausimai ir atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 98 kineziterapeutai, dirbantys pagal specialybę ir su suaugusiais žmonėmis. Išvados: 1. Pasibaigus reabilitacijai, pacientams po kelio sąnario operacijų skausmo sureikšminimo ir judesių baimės lygis sumažėjo (p<0,05). 2. Po reabilitacijos pagerėjo pacientų kelio sąnario funkcija – padidėjo judesių amplitudė, raumenų jėga, sumažėjo skausmas ir pagerėjo kasdienių veiklų atlikimas, tai sąlygojo geresnę gyvenimo kokybę (p<0,05). 3. Skausmo sureikšminimo lygis prieš reabilitaciją yra susijęs su dabartinio ir didžiausio skausmo intensyvumu ir gyvenimo kokybe prieš ir po reabilitacijos bei blauzdos lenkimo amplitudės ir kasdienių veiklų atlikimo pokyčiais. 4. Judesių baimės lygis prieš reabilitaciją susijęs su dabartinio ir didžiausio skausmo intensyvumu ir gyvenimo kokybe prieš ir po reabilitacijos bei blauzdos lenkimo amplitudės pokyčiu. Judesių baimės lygio pokytis yra susijęs su skausmo intensyvumo, patiriamo veiklų atlikimo metu, pokyčiu. 5. Daugelis psichologinių veiksnių, kuriuos vertina kineziterapeutai, nėra specifiniai ir moksliniais įrodymais nepagrįsti. Psichologinių veiksnių vertinimas dažniausiai pagrįstas kineziterapeutų patirtimi, o ne mokslų pagrįstais vertinimo metodais.
The aim of research: to assess the association of pain catastrophizing and fear of movement with knee joint function after knee joint surgery during the second stage of rehabilitation. The tasks of research: 1. To assess the level of pain catastrophizing and fear of movement before and after rehabilitation. 2. To assess body function and activities limitations before and after rehabilitation. 3. To assess the association of pain catastrophizing with knee joint function recovery. 4. To assess the association of fear of movement with knee joint function recovery. 5. To assess physical therapists attitudes toward psychological factors assessment in physical therapist practise. The methods of the research: this research focuses on two studies. The aim of the first study – to assess the association of pain catastrophizing and fear of movement with knee joint function after knee joint surgery during the second stage of rehabilitation. The study involved 41 participants, 21 of them after anterior cruciate ligament reconstruction and 19 after meniscus surgery. Before and after rehabilitation participant‘s level of pain catastrophizing and fear of movement, pain intensity, range of motion, muscle strenght and subjective knee joint function were assessed. The aim of the second study – to assess physical therapists attitudes toward psychological factors assessment. The anonymous survey of physical therapists attitudes was conducted. The study involved 98 physical therapists, which are practicing with adult patients. Conclusions: 1. The level of pain catastrophizing and fear of movement decreased after rehabilitation (p<0,05). 2. After rehabilitation knee joint function have improved – range of motion and muscle strenght increased, pain intensity decreased and performance of activities of daily living improved, this was associated with improvement of knee–related quality of life (p<0,05). 3. The level of pain catastrophizing before rehabilitation is associated with current and the highest pain intensity, quality of life before and after rehabilitation, knee flexion range and performance of activities of daily living changes. 4. The level of fear of movement before rehabilitation is associated with current and the highest pain intensity, quality of life before and after rehabilitation, and knee flexion range change. The change of the level of fear of movement is associated with the pain intensity change which provoked by movements. 5. Many of psychological factors which are assessed by physical therapists are broad, general and not evidence–based. Psychological factors assessment is based on physical therapist experience, but not evidence–based assessment methods.