Ūminių vainikinių arterijų sindromų be ST segmento pakilimo eigos ir komplikacijų palyginimas COVID-19 pandemijos ir priešpandeminiu laikotarpiu
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Autorius: Viktorija Vasiukevičiūtė Pavadinimas: Ūminių vainikinių arterijų sindromų be ST segmento pakilimo eigos ir komplikacijų palyginimas COVID-19 pandemijos ir priešpandeminiu laikotarpiu. Tyrimo tikslas: Įvertinti pacientų, sergančių ūminiais vainikinių arterijų sindromais be ST segmento pakilimo (ŪVAS be STP) logistikos, revaskulizacijos taktikos sąsajas su artimąja prognoze ir komplikacijomis priešpandeminiu ir COVID-19 pandemijos laikotarpiais. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti pacientų sirgusių ŪVAS be STP pagal amžiaus, lyties, logistinių parametrų ir laiko intervalų iki reperfuzijos skirtumus įprastiniu ir COVID-19 pandemijos laikotarpiu; 2. Įvertinti ŪVAS be STP sergančių pacientų, kuriems nustatyta dauginė vainikinių arterijų liga (DVAL) ir taikytas perkutaninis vainikinių arterijų intervencinis (PTVAI) gydymas, artimąją ir atokiąją prognozę, priklausomai nuo skirtingos invazinio gydymo taktikos tiriamaisiais laikotarpiais; 3. Įvertinti ŪVAS be STP sergančių pacientų, kuriems nustatyta DVAL, artimąją ir atokiąją prognozę, priklausomai nuo skirtingos revaskulizacijos taktikos (PTVAI ir aortos vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacijos (AVAJO)) pandemijos laiku ir iki jo; 4. Palyginti pacientų, sirgusių ŪVAS be STP, kuriems taikyta revaskulizacija, komplikacijų, pakartotinio miokardo infarkto ir mirties dažnį iki pandemijos ir jos metu. Tyrimo metodika: Šiame retrospektyviniame tyrime įtraukti LSMUL KK 2019 m. 06 – 12 mėn. gydyti 487 ir COVID-19 pandemijos metu 2020 m. 06 – 12 mėn. gydyti 365 miokardo infarkto be ST segmento pakilimo (MI be STP) pacientai, kuriems buvo atlikta PTVAI arba AVAJO. Buvo vertinami logistiniai parametrai, laiko intervalai, pasirinktas intervencinis revaskulizacijos metodas, mirties, komplikacijų, pakartotinio infarkto dažnis. Duomenų sisteminimui ir statistinei analizei naudota Microsoft Excel ir IBM SPSS 27.0. Tyrimo rezultatai: Pandemijos laikotarpiu daugiau pacientų išsikvietė greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilį (33,7% ir 16,8%, p<0,001). Pandemijos laikotarpiu daugiau pacientų nuo simptomų pradžios delsė >24 val. iki kreipiantis į gydymo įstaigą (37,5% ir 29,0%, p=0,025). Taip pat pandemijos metu didensiai daliai pacientų su MI be STP vainikinių arterijų angiografija (VAA) atlikta per daugiau kaip 24 val. (21,9% ir 12,3%, p<0,001 atitinkamai) ir mažesniai daliai VAA atlikta per 2 val. nuo patekimo į ligoninę (11,8% ir 26,1%, p<0,001). Persirgusiems MI COVID-19 pandemijos metu dažniau įvyko pakartotinis miokardo infarktas (MI) 6 mėn. bėgyje (11,2% ir 7,0%, p=0,030). MI be STP pandeminiu laikotarpiu dažniau komplikavosi supraventikuliniais ritmo sutrikimais (22,9% ir 15,1%, p=0,004), o laidumo sutrikimų, skilvelinų aritmijų, šoko, infekcijų, inkstų ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumo pasireiškimas (dažnis) nesiskyrė. 2020 m. padidėjo mirties dažnis pacientams, kuriems buvo stentuota tik viena VA (9,4% ir 4,5%, p=0,031). Vienos VA stentavimas siejamas su didesne laidumo (15,6% ir 8,3%, p<0,05) ir supraventrikulinių ritmo sutrikimų (27,3% ir 14,3%, p<0,05) rizika lyginant su dauginiu VA stentavimu. 2020 m. pakakartotinis MI išsivystė nepriklausomai nuo revaskulizacijos strategijos – po AVAJO 8,2%, po PTVAI 11,8%, tuo tarpu iki pandemijos AVAJO pacientai buvo siejami su mažesne pakartotinio infarkto rizika lyginant su PTVAI pacientais (0,0% ir 8,2%, p=0,014). Pagal daugiaveiksnę regresiją pandemijos laikotarpis (ŠS 1,7, PI 1,0 – 2,7) ir PTVAI (ŠS 3,1, PI 1,1 – 8,6) buvo reikšmingai susiję su pakartotinio MI rizikia (p<0,05). Mirtingumo rizika susijusi su vyresniu amžiumi (≥75 m) (ŠS 4,9, PI 2,3 – 10,8, p<0,001) ir ilga gydymo trukme (≥10 d) (ŠS 2,1, PI 1,2 – 3,9, p=0,014). Tyrimo išvados: Pandemijos laikotarpiu ŪVAS be STP pacientai vėliau kreipėsi į GMP, stacionare daliai pacientų vėliau atliktos intervencinės VA procedūros, dažniau pasireiškė pakartotinis MI ir supraventrikulinės aritmijos. Dėl baigčių po skirtingos revaskulizacijos taktikos detalesnio įvertinimo reiktų ilgesnės stebėsenos trukmės ir platesnio tiriamojo kontingento. Praktinės rekomendacijos: ŪVAS be STP pacientams, kuriems kartu nustatyta DVAL, spręsti dėl pilnos miokardo revaskulizacijos PTVAI, o atitinkant AVAJO kriterijus pasirinkti šį metodą revaskulizacijai. Vyresniems (>75 m.) ŪVAS be STP pacientams skirti intensyvesnę priežiūrą ir gydymą.
Author: Viktorija Vasiukevičiūtė Title of Master Thesis: Comparison of The Course and Complications of Non-ST Segment Elevation Acute Coronary Syndromes During and Before The COVID-19 Pandemic. The aim: To evaluate the association of logistics and revascularization tactics with short-term prognosis and complications during the prepandemic and COVID-19 pandemic periods in patients with non-ST elevation acute coronary syndromes (NSTE ACS). The objectives: 1. To evaluate and compare differences in patients with NSTE ACS by age, gender, logistic parameters, and time to reperfusion during the prepandemic and COVID-19 pandemic periods; 2. To evaluate the short- and long-term prognosis of patients with NSTE ACS and multivessel coronary artery disease (MVD) who underwent percutaneous coronary intervention (PCI), depending on different invasive treatment tactics during the study periods; 3. To evaluate the short- and long-term prognosis of patients with NSTE ACS and MVD depending on different revascularization tactics (PCI and coronary artery bypass graft (CABG) surgery) prior to and during the pandemic; 4. To compare the incidence of complications, recurrent myocardial infarction and death before and during the pandemic in patients with NSTE ACS who underwent revascularization. Methods: This retrospective study included LSMUL KK in 2019.06 – 12 months 487 and during the COVID-19 pandemic 2020.06 – 12 months treated 365 patients with NSTE ACS who underwent PCI or CABG. We collected the data about patients’ logistic parameters, time intervals, selected interventional revascularization method, death fact after treatment, complications and reinfarction. Microsoft Excel and IBM SPSS 27.0 were used for data organization and statystical analysis. Results: During the pandemic, more patients called an ambulance (33.7% vs 16.8%, p<0.001). During the pandemic period, more patients waited >24 h from the onset of symptoms to seek medical help (37.5% vs 29.0%, p=0.025). There was a significant increase in the number of patients waiting >24 h from hospital admission to angiography during the pandemic (21.9% vs 12.3%, p<0.001) and a smaller proportion of angiography were performed within 2 hours from hospital admission (11.8% vs 26.1%, p<0.001). The incidence of reinfarction at 6 months from treatment increased during the pandemic period (11.2% vs 7.0%, p=0.030). There was an increase in supraventricular arrhythmia incidence during the pandemic period (22.9% vs 15.1%, p=0.004), but the frequency of conduction disturbances, ventricular arrhythmias, shock, infections, renal, and respiratory failure did not differ. In 2020 there was an increase in death rate in patients who had PCI in only one coronary artey (CA) (9.4% vs 4.5%, p=0.031). PCI in a single CA was associated with a higher incidence of conduction disturbances (15.6% vs 8.3%, p<0.05) and supraventricular arrhythmias (27.3% vs 14.3%, p<0.05) compared to multiple CA PCI. In 2020 reinfarction developed independently of revascularization strategy, with 8.2% after CABG and 11.8% after PCI, while in 2019 CABG patients were associated with a lower risk of reinfarction compared to PCI (0.0% vs 8.2%, p=0.014). According to multinomial logistic regression, patients treated during the pandemic (OR 1.7, CI 1.0 – 2.7) and with PCI (OR 3.1, CI 1.1 – 8.6) were associated with the higher risk of reinfarction (p<0.05). Mortality risk was associated with older age (≥75 years) (HR 4.9, CI 2.3 – 10.8, p<0.001) and longer duration of treatment (≥10 days) (OR 2.1, CI 1.2 – 3.9, p=0.014). Conclusions: During the pandemic time intervals for arrival to hospital and treatment waiting, overall incidence of recurrent myocardial infarction and supraventricular arrhythmias increased for NSTE ACS patients. A more detailed assessment of outcomes after different revascularization tactics would require a longer follow-up and a wider study population. Practical recommendations: For NSTE ACS patients who are co-diagnosed with MVD, reconsider multiple CA PCI and if patient meets CABG criteria choose this method for revascularization. Intensified care and treatment should be given to elderly (>75 years) NSTE ACS patients.