Ligonių, vartojusių klopidogrelį ar tikagrelorą, kraujavimo rizikos įvertinimas: trombocitų agregacijos ir genų polimorfizmo tyrimas

Abstract

B. Indriuškaitės magistro baigiamasis darbas „Ligonių, vartojusių klopidogrelį ar tikagrelorą, kraujavimo rizikos įvertinimas: trombocitų agregacijos ir genų polimorfizmo tyrimas“/ mokslinis vadovas Dr. Vilius Skipskis; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos institutas. – Kaunas. Darbo problema: Antiagregantų efektyvumas ne visada vienodas dėl individualių žmogaus genetinių ypatumų ir kitų veiksnių. Neretai vartojant antiagregantus nepasireiškia laukiamas šių vaistų efektas. Siekiant tinkamai paskirti reikiamą antiagregantą ir jo dozę, būtina nustatyti genus ir kitus veiksnius, kurie lemia šių vaistų poveikį. Darbo tikslas: Nustatyti kraujavimą lemiančius veiksnius, ligoniams, vartojantiems antiagregantus po vainikinių arterijų plėtiklio implantavimo, atsižvelgiant į šių ligonių trombocitų agregacijos rodiklius, klinikinius veiksnius ir genetinius žymenis. Darbo uždaviniai: Įvertinti CYP2E1 *5B ir CYP2C19 *2 genotipų įtaką antiagregantų efektyvumui, atsižvelgiant į trombocitų agregacijos rodiklius, sužadinus arachidono rūgštimi. Įvertinti klinikinių veiksnių įtaką ligonių, vartojusių antiagregantus, kraujavimo pasireiškimui. Įvertinti genetinių veiksnių (CYP2C19 *2 ir CYP2E1 *5B genotipų) įtaką ligonių, vartojusių antiagregantus, kraujavimo pasireiškimui. Tyrimo objektas: Ligoniai, sergantys išemine širdies liga, gydomi LSMUL KK Kardiologijos klinikoje, kuriems implantuotas vainikinių arterijų plėtiklis. Veninis kraujas paveiktas antikoaguliantu. DNR iš veninio kraujo leukocitų. Metodai: Tyrime dalyvavo ligoniai, gydomi dėl ūminių išeminių sindromų, kuriems yra implantuotas vainikinių arterijų plėtiklis. Tiriamiesiems iš venos paimtas kraujas – trombocitų agregacijos (Borno metodu) ir genų polimorfizmo (tikro laiko PGR metodu) tyrimams atlikti. Rezultatai: CYP2E1 *5B ir CYP2C19 *2 genotipus turintiems ligoniams, trombocitų agregacijos rodikliai sužadinus arachidono rūgštimi, buvo aukštesni, nei jo neturintiems. Kraujavimo dažnis didesnis tikagrelorą vartojusių ligonių imtyje, kurį lėmė kūno masės indeksas mažesnis nei 18,5 kg/m2. CYP2C19 *2 ir CYP2E1 *5B genotipus turintiems ligoniams nenustatytas kraujavimas, palyginus su jų neturinčiais. Išvados: Ligoniai, turintys CYP2E1 *5B ir CYP2C19 *2 genotipus, turėjo aukštesnius trombocitų agregacijos rodiklius. Kraujavimo dažnis tikagrelorą vartojusių tiriamųjų imtyje buvo didesnis 1,85 proc. (n=4). Klopidogrelio grupėje kraujavimo dažnis siekė 0,3 proc. (n=1). CYP2C19 *2 ir CYP2E1 *5B variantai susiję su mažesniu trombocitų aktyvacijos slopinimu ir mažesne kraujavimo rizika.