Lietuvos moterų dalyvavimas piktybinių navikų atrankinėse patikros programose ir gimdos kaklelio vėžio patikros programos organizacinių problemų vertinimas
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Tikslas – įvertinti Lietuvos moterų dalyvavimą piktybinių navikų atrankinėse patikros programose ir gimdos kaklelio vėžio patikros programos organizacines problemas. Metodika: Kiekybinėje tyrimo dalyje taikėme Chi-kvadrato (χ2) testą ir Spirmeno koreliacijos koeficientą (r) bei atlikome logistinę regresiją. Organizacinėms pakvietimo modelio problemoms tiriamųjų požiūrių išsiaiškinti taikėme struktūruoto interviu metodą. Trečioje dalyje atlikome programos SSGG analizė. Rezultatai: Nurodžiusių, kad per paskutiniuosius 3 metus dalyvavo GKV atrankinės patikros programoje, dalis svyravo nuo 60 iki 74,2 proc. (p<0,001), per paskutiniuosius 2 metus dalyvavusių KV programoje – nuo 15,1 iki 45,3 proc. (p<0,001). Didžiausios galimybės pasitikrinti dėl GKV buvo 35-44 m. amžiaus, aukštesniojo išsilavinimo, didžiųjų miestų, ištekėjusioms arba gyvenančioms kartu nesusituokus, pas gydytojus 3 ir daugiau kartų per paskutiniuosius metus apsilankiusioms ir daugiau nei kartą per savaitę laisvalaikio metu atliekančioms mankštą moterims (p<0,05). Pasitikrinti dėl KV – 56-60 m., aukštojo išsilavinimo, didžiuosiuose miestuose gyvenančioms, pas gydytojus 3 ir daugiau kartų per paskutiniuosius metus apsilankiusioms, 3 ir daugiau kartų per savaitę vartojančioms daržoves, mankštą dažniau nei kartą per savaitę atliekančioms moterims (p<0,05). Pagrindines programos problemos: neatnaujinti pacienčių gyvenamosios vietos adresai, informacijos pasimetimas, pacienčių užimtumas, atsitiktinis pasitikrinimas dėl GKV. Išvados: 2004-2014 m. daugėjo moterų, atsakiusių, jog jos tikrinosi dėl GKV ir KV. Nustatėme, jog pagrindinės pasitikrinimų sąsajos buvo su moterų amžiumi, išsilavinimu, gyvenamąja vieta, apsilankymais pas gydytojus, ir mankšta laisvalaikio metu. Kokybinio tyrimo metu nustatyta, kad daugiau moterų į programą būtų galima įtraukti, užtikrinant patikimų kontaktinių duomenų patekimą į pakvietimų IS bei suteikiant argumentuotą ir lakonišką informaciją apie pasitikrinimų naudą.
Aim of the study: to evaluate Lithuanian female participation rates in cancer screening programmes and to analyze cervical cancer screening programme and it's organizational issues Methods: The basis of our research was made up of quantitative and qualitative studies. Chi-square and Spearman correlation coefficient were used to analyse how participation in screening programs has changed since 2004. Logistic regression models were used to evaluate the association between social, demographic and lifestyle factors and participation levels in cervical cancer screening. The qualitative study was based upon interviews in order to identify problems related to the screening process management. Results: The proportion of women who have participated in cancer screening varies from 60 to 74.2 % (p<0,001) within the cervical cancer screening programme and from 15.1 to 45.3 % (p<0.001) in the breast cancer screening programme. The main problems related to the cervical cancer screening process as identified in the study were: home addresses were not updated, contact information was incorrect, patients' time constraints, lack of information, prevalence of opportunistic screening. Conclusions: The proportion of women who participated in screening has increased between 2004-2014. Screening uptake was associated to age, education, residency, visits with a health care professional and level of physical activity. Our study finds that with a up-to-date and accurate information system, along with, clear and concise patient information we can expect higher levels of participation within the cervical cancer screening programme.