The chronic inflammatory status in patients with HIV infection
RODRIGUEZ DE CASTRO ZALONA, Clara |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Currently, HIV positive patients have an expected lifespan moderately shorter than non-HIV individuals. Consequently, the effects of ageing on HIV positive individuals have begun to be apparent. The appropriate management of co-morbidities, which include cardiovascular, pulmonary, hepatic, metabolic, neoplastic, renal, bone, central nervous system disorders as well as sexual dysfunction, has increasingly become an integral part of the overall management of individuals living with HIV. Potential contributors to co-morbidity pathogenesis include a higher prevalence of recognised risk factors, ART-exposure and toxicity, HIV itself as well as immune dysfunction/dysregulation and chronic immune activation/inflammation, associated with HIV or other co-infections (e.g. CMV, HCV). This inflammation is especially obvious in older adults with chronic, well-treated HIV infection; thus, patients aged more than 50 years may undergo pathologies that normally affect much older individuals. The chronic inflammation and the persistent immune activation can be displayed in HIV positive patients related to the premature ageing, development of cardiovascular diseases and neurocognitive disorders. The mechanism(s) underlying the immune activation and chronic inflammation are poorly understood, but assumedly resulting from both direct and indirect effects of HIV. In the primary infection appears that the immune system, at the level of the intestine, is permanently damaged, resulting in bacterial translocation, therefore this situation causes a persistently activated inflammatory and immunological state.
ŽIV užsikrėtusių pacientų tikėtina gyvenimo trukmė yra vidutiniškai trumpesnė nei asmenų, neturinčių šios infekcijos. Šiais laikais mes jau galime stebėti ŽIV užsikrėtusių individų senėjimą. Tinkamas gretutinių ligų, tokių kaip širdies-kraujagyslių, plaučių, kepenų, metabolinių, neoplastinių, inkstų, kaulų, centrinės nervų sistemos, taip pat ir seksualinės disfunkcijos, gydymas yra svarbi ŽIV užsikrėtusių asmenų gyvenimo dalis. Galimai gretutinių ligų patogenezę sąlygoja vis daugiau atrandamų rizikos veiksnių, ART poveikis ir toksiškumas, pats ŽIV, taip pat imuninio atsako disfunkcija ir lėtinis imuniteto suaktyvėjimas/uždegimas, susijęs su ŽIV ar kitomis gretutinėmis ligomis (CMV, HCV). Šis uždegimas ypač būdingas suaugusiems žmonėms, turintiems lėtinę, gerai gydomą ŽIV infekciją; todėl vyresnius nei 50 metų pacientus gali varginti ligos, kurios paprastai pasireiškia daug vyresniems žmonėms. Šis lėtinis uždegimas ir nuolatinis imuniteto suaktyvėjimas gali pasireikšti ankstyvu senėjimu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei neurokognityviais sutrikimais. Nors lėtinio uždegimo ir imuninės sistemos suaktyvėjimo mechanizmai nėra žinomi, tačiau tikėtina, kad juos lemia tiesioginis bei netiesioginis ŽIV poveikis. Pirminėje infekcijoje žarnyno imuninė sistema yra negrįžtamai pažeista, kas sąlygoja bakterijų translokaciją, dėl to imuninė sistema išlieka nuolat aktyvi ir vyksta uždegimas.