Sveikatos priežiūros darbuotojų, dirbančių X miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, subjektyvios sveikatos sąsajų su pagrindiniais gyvensenos įpročiais, siejamais su onkologinių ligų rizika, vertinimas

Rybakovaitė R. Sveikatos priežiūros darbuotojų, dirbančių X miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, subjektyvios sveikatos sąsajų su pagrindiniais gyvensenos įpročiais, siejamais su onkologinių ligų rizika, vertinimas: Visuomenės sveikatos pirmosios pakopos studijų baigiamasis darbas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedra. – Kaunas, 2025. – 52p. Darbo tikslas. Nustatyti ir įvertinti darbuotojų, dirbančių X miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, subjektyvią sveikatos būklę, pagrindinius gyvensenos įpročius, siejamus su onkologinių ligų rizika, bei subjektyvios sveikatos sąsajas su pagrindiniais gyvensenos įpročiais, siejamais su onkologinių ligų rizika.
Uždaviniai. 1. Įvertinti X miesto PASPĮ darbuotojų subjektyvią sveikatos būklę. 2. Įvertinti sveikatos priežiūros darbuotojų, dirbančių X miesto PASPĮ, pagrindinius gyvensenos įpročius, siejamus su onkologinių ligų rizika. 3. Atskleisti X miesto PASPĮ darbuotojų subjektyvios sveikatos ir pagrindinių gyvensenos įpročių, siejamų su onkologinių ligų rizika, sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo atliekama 2025 m. sausio 20 - vasario 20 dienomis, X miesto PASPĮ. Buvo atliekamas kiekybinis stebėjimo momentinis tyrimas. Tyrimui atlikti buvo naudojamas klausimynas. Apskaičiuotas minimalus imties dydis – 208 darbuotojai. Surinkta tinkamų tyrimui anketų 223 – atsako dažnis 49,6 proc. Potencialiems tyrimo dalyviams buvo išsiųsta internetinės anoniminės apklausos nuoroda. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS statistinės analizės paketą (versija SPSS 30.0.). Požymių priklausomybė buvo tikrinama naudojantis chi kvadrato (χ2) bei z kriterijais, statistinis ryšio stiprumas buvo vertinamas taikant Spearman’o koreliacijos koeficientą. Ryšiai tarp požymių buvo vertinami kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Rezultatai. Dauguma, tyrime dalyvavusių dalyvių, savo sveikatos būklę vertino gerai (52,9 proc.). Dauguma respondentų šviežius vaisius ir daržoves valgo kasdien, kelis kartus per dieną. 86,5 proc. nurodė, kad nevartoja tabako gaminių. Energinga fizine veikla, trunkančia ne trumpiau 30 min., dauguma užsiima 2-3 dienas per savaitę (44,0 proc.). Kuo dažniau valgo šviežių vaisių, daržovių, tuo geriau vertina savo sveikatą (p<0,001). Kuo dažniau užsiima energinga fizine veikla, trunkančia nemažiau 30 min., tuo geriau vertina savo sveikatą (p<0,001). Išvados. Tyrime dalyvavusių PASPĮ darbuotojų sveikata gera. Dauguma apklaustųjų valgo 3-4 kartus per dieną t.y. nepakankamai. Didelė dalis respondentų nevartoja tabako gaminių. Kuo darbuotojai dažniau sveikai maitinosi, užsiėmė energinga fizine, tuo geriau vertino savo sveikatą.

Rybakovaite R. The Associations Between Subjective Health and Key Lifestyle Habits Related to Cancer Risk Among Healthcare Workers in a Primary Health Care Institution in City X: Bachelor's Thesis in Public Health Studies; Department of Preventive Medicine, Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. – Kaunas, 2025. – 52 pages. Aim of the study. To determine and evaluate the subjective health status of employees working in a primary health care institution in City X, their key lifestyle habits related to cancer risk, and the associations between subjective health and these lifestyle habits. Objectives. 1. To assess the subjective health status of employees in the primary health care institution in City X. 2. To evaluate the key lifestyle habits related to cancer risk among healthcare workers in City X's primary health care institution. 3. To reveal the associations between subjective health and key lifestyle habits related to cancer risk among employees in the primary health care institution in City X. Materials and Methods. The study was conducted from January 20 to February 20, 2025, in a primary health care institution in City X. A quantitative cross-sectional study was carried out using a questionnaire. The minimum required sample size was calculated as 208 employees, with 223 valid questionnaires collected, resulting in a response rate of 49,6%. Participants were invited to complete an online anonymous survey. Data analysis was performed using the SPSS statistical analysis package (version 30.0). The dependence of variables was tested using the chi-square (χ²) and z-tests, while the strength of the statistical relationship was assessed using Spearman’s correlation coefficient. Differences between variables were considered statistically significant when p < 0.05. Results. The majority of study participants rated their health as good (52.9%). Most respondents consumed fresh fruits and vegetables daily, several times a day. A total of 86.5% reported not using tobacco products. The majority engaged in vigorous physical activity lasting at least 30 minutes, 2–3 days per week (44%). More frequent consumption of fresh fruits and vegetables was associated with better self-rated health (p<0.001). More frequent engagement in vigorous physical activity lasting at least 30 minutes was also associated with better self-rated health (p<0.001). Conclusions. The primary health care institution employees who participated in the study reported good health. Most respondents ate 3–4 times per day, which is insufficient. A large proportion of respondents did not use tobacco products. The more frequently employees maintained a healthy diet and engaged in vigorous physical activity, the better they rated their health.