Aktyvios profilaktinės patikros ištyrimo efektyvumas šeimos medicinos klinikoje

Tikslas: Įvertinti aktyvios profilaktinės patikros ištyrimo efektyvumą identifikuojant rizikos veiksnius LSMU šeimos medicinos klinikoje. Uždaviniai: 1. Įvertinti rizikos veiksnių paplitimą tiriamoje populiacijoje naudojant aktyvios profilaktinės patikros ištyrimą. 2. Palyginti rizikos veiksnių paplitimą nustatytą per 2 metus iki aktyvios profilaktikos programos vykdymo ir programos vykdymo metu. 3. Įvertinti pacientų motyvaciją sąlygojančius veiksnius dalyvauti aktyvioje profilaktinėje programoje. 4. Įvertinti pacientų raštingumą apie tikrinamų rizikos veiksnių (KMI, fizinio aktyvumo) svarbą sveikatai. Metodika. Kiekybinis tyrimas atliktas 2016 – 2017 metais LSMU Šeimos medicinos klinikoje. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas. Tiriama populiacija – pacientai nuo 18 metų, kurie dalyvavo aktyvios profilaktinės patikros programoje. Metodas – rizikos veiksnių vertinimo paieška asmens ambulatorinėse kortelėse per 2 metus iki profilaktinės programos taikymo bei pacientų telefoninė apklausa. Buvo analizuojami 147 ambulatorinių kortelių įrašai. Tyrime sutiko dalyvauti 121 tiriamasis (atsako dažnumas 82,3 proc.). Apklausai naudota autorės sudaryta anketa iš 21 tiriamųjų klausimų apie respondentų žinias, nuomonę, ankstesnį patyrimą. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 32 proc. vyrų ir 68 proc. moterų, tiriamųjų amžiaus vidurkis 59,3 (±16) metų. Įvertinus tiriamųjų fizinį aktyvumą nustatyta 25,2 proc. fiziškai aktyvių, 39,5 proc. nepakankamai ir 35,4 proc. visiškai neaktyvių. 3,4 proc. tiriamųjų buvo per mažos kūno masės, 27,2 proc. normalios, su viršsvoriu – 32,7 proc., nutukusių – 36,7 proc. Per 2 metus iki aktyvios profilaktinės patikros pradžios fizinis aktyvumas vertintas 25,9 proc. tiriamųjų, KMI 29,9 proc., iš jų 20 proc. pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. 52,9 proc. respondentui dalyvauti programoje rekomendavo medikai, o savo iniciatyva sudalyvavo 47,1 proc. tiriamųjų. 80,2 proc. tiriamųjų programą įvertino nuo 2 iki 10 balų, mediana 8, vidurkis 8,23, standartinis nuokrypis 1,526, kiti atsisakė vertinti. Nustatyta, kad programą geriau vertina vyrai, gyvenantys kaime, dirbantys, medikai bei patikroje sudalyvavę savo iniciatyva. Tiriant raštingumą, nustatyta, kad 71,1 proc. tiriamųjų nežino kaip skaičiuojamas KMI, o apie fizinio aktyvumo įtaką sveikatai žinojo 81,8 proc. Nustatyta, jog moterys, 18-64 metų, aukštesnio nei pradinis išsilavinimo, dirbantys, per mažos ir normalios kūno masės, medikai ir artimoje aplinkoje medikų turėję tiriamieji geriau žino apie fizinio aktyvumo įtaką sveikatai. Vertinant tiriamuosius pagal jų fizinį aktyvumą, nustatyta, jog žinojimas apie fizinio aktyvumo įtaką sveikatai ir realus jų fizinis aktyvumas nesutampa.

Išvados: 1. Profilaktinės programos metu įvertinus rizikos veiksnių paplitimą, nustatyta, jog daugiau nei pusė tiriamųjų nepakankamai ar fiziškai neaktyvūs, padidinto kūno masės indekso, padidėjusio arterinio kraujo spaudimo, sutrikusios regos, vartojančių alkoholį. Kas 5 tiriamasis yra sutrikusios klausos, o kas 4 – rūkantis. 2. Tiriamų rizikos veiksnių mastai iki aktyvios profilaktinės programos yra žemi, nustatyta, kad didžioji dalis patikrintų požymių vertinti kitų profilaktinių programų metu. 3. Didžioji tiriamųjų dalis tikrinasi sveikatą, medikui informavus apie profilaktinę sveikatos tikrinimų svarbą, bei apie esamą galimybę pasitikrinti. Vyrai, gyvenantys mieste, dirbantys, medikai bei atvykę savo iniciatyva tikrintis sveikatą – aktyviąją profilaktinę programą vertina geriau. 4. Tiriamieji geriau žino apie fizinio aktyvumo įtaką sveikatai, nei kaip skaičiuojamas KMI. Moterys, tiriamieji jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, dirbantys, pakankamo fizinio aktyvumo bei mažesnio ar normalaus KMI yra aukštesnio raštingumo tiriamais klausimais. Rekomendacijos: Profilaktinės programos metu įvertinus rizikos veiksnius, nustačius jų paplitimą, galime nustatyti tikslines rizikos grupes, bei numatyti reikalingą priežiūrą siekiant geresnės asmens sveikatos būklės.

The aim is to assess the effectiveness of active prophylactic screening analysis by identifying risk factors at the family medicine clinic of Lithuanian University of Health Sciences. Tasks: 1. To assess the prevalence of risk factors in the analysed population by the means of active prophylactic screening analysis. 2. To compare the prevalence of risk factors determined during the period of 2 years before the commencement of active prophylactic program and during the period when the program was in operation. 3. To assess the factors that influence patients’ motivation to participate in the active prophylactic program. 4. To assess the literacy of patients’ regarding the importance of analysed risk factors (BMI, physical activity) for health. Methodology. A quantitative research was carried out in the years 2016 – 2017 at the Family medicine clinic of Lithuanian University of Health Sciences. A permit to carry out the research was granted by the Centre of Bioethics of Lithuanian University of Health Sciences. Analysed population – patients from 18 years old who have participated in the program of active prophylactic screening. The method – search of assessment of risk factors in patient medical records for the period of 2 years before the commencement of prophylactic program and patient telephone survey. 147 patient medical records were analysed. 121 person agreed to participate in the study (response rate 82,3 %). A questionnaire prepared by the author including investigative questions about knowledge, opinion, and previous experience of respondents was used for the survey. Results. 32 percent of males and 68 percent of females participated in the survey, median age of investigated persons was 59,3 (±16) years. After assessment of physical activity of investigated persons it was established that 25,2 percent were physically active, 39,5 percent were insufficiently physically active and 35,4 percent were physically inactive. 3,4 percent of investigated persons had insufficient body mass, 27,2 percent had normal body mass, 32,7 percent were overweight, and 36,7 percent were obese. During the two years before the commencement of active prophylactic screening 25,9 percent of investigated persons had their physical activity assessed, 29,9 percent had their BMI assessed, 20 percent of which was carried out under the Heart and cardiovascular disease prevention program. 52,9 percent of the respondents were advised to participate in the program by health professionals, and 47,1 percent of investigated persons participated on their own initiative. 80,2 percent of investigated persons evaluated the program from 2 to 10 points, median 8, average 8,23, standard deviation 1,526, the rest of the respondents refused to provide assessments. It was established that the program received more positive evaluations from male persons, rural dwellers, working persons, health professionals and the persons who participated on their own initiative. When literacy on the subject was investigated, it was established that 71,1 percent of investigated persons did not know how to calculate BMI, and 81,8 percent knew about the influence of physical activity on health. It was established that women, persons of 18-64 years of age, persons having higher than primary education, working persons, persons having insufficient or normal body mass, and health professionals had better knowledge of the influence of physical activity on health. When investigated persons were assessed based on their physical activity, it was established that their knowledge of the influence of physical activity on health and their actual physical activity did not correspond. Conclusions: 1. Having assessed risk factors within the scope of prophylactic program and having determined their prevalence during the program it was established that more than a half of investigated persons were insufficiently physically active or physically inactive, had increased BMI, increased arterial blood pressure, deteriorated vision, and consumed alcohol. Every fifth investigated person had impaired hearing, every fourth was a smoker. 2. The screening rates for investigated characteristics before the introduction of active prophylactic program were low, it was established that the major part of screened characteristics was assessed during other prophylactic programs. 3. The major part of investigated persons check their health when health professional informs them about the importance of prophylactic health checks and their availability. Male persons, city dwellers, working persons, health professionals and persons who check their health on their own initiative gave more positive evaluations of the program. 4. Investigated persons have more knowledge about the influence of physical activity on health than about the calculation of BMI. Female persons, persons of younger age, persons having higher education, working persons, persons having sufficient physical activity and lower or normal BMI have higher literacy level on the investigated issues. Recommendation: Having assessed risk factors within the scope of prophylactic program and having determined their prevalence, target risk groups may be identified and necessary care may be planned to achieve better health status of a person.