Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvos diagnostikos programoje dalyvaujančių asmenų gyvensena ir į sveikatą orientuota elgsena

Gyvensenos medicina ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJOS IR ANKSTYVOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMOJE DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ GYVENSENA IR Į SVEIKATĄ ORIENTUOTA ELGSENA Kornelija Šidiškytė Mokslinis vadovas doc. dr. Tomas Vaičiūnas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2024. 63 p. Įvadas. Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Siekiant kovoti su šia problema, Lietuvoje buvo įgyvendinta Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kuri skirta sumažinti šių ligų paplitimą ir pagerinti gyventojų sveikatos būklę. Šis tyrimas ne tik prisideda prie esamo mokslinių žinių bagažo, bet ir siūlo naujas įžvalgas bei sprendimus, kaip efektyviau spręsti širdies ir kraujagyslių ligų problemą šiuolaikiniame pasaulyje. Darbo tikslas. įvertinti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvos diagnostikos programoje dalyvaujančių asmenų gyvensenos, elgsenos ir psichoemocinius veiksnius. Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujančių asmenų gyvensenos ir elgsenos veiksnius. 2. Nustatyti Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujančių asmenų psichoemocinės savijautos ypatumus. 3. Nustatyti sąsajas tarp Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje dalyvaujančių asmenų gyvensenos ir elgsenos veiksnių. Metodika. Tyrimas vykdytas 2024 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais, UAB „Sveikatos ratas“ sveikatos priežiūros įstaigoje. Vykdyta anoniminė anketinė apklausa raštu. Tyrime dalyvavo 132 pacientai, besilankantys tiriamojoje įstaigoje ir dalyvaujantys širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje. Atlikta statistinė duomenų analizė, formuojant sąsajas tarp veiksnių bei apskaičiuojant galimybes, kurios gali turėti įtakos tiriamųjų sveikatos pokyčiams. Rezultatai. Tiriamieji dažnai jaučiasi pervargę po visos dienos darbų. Tiriamieji nurodo jaučiantys, kad jų darbas yra emociškai sekinantis, jiems dažniausiai pakanka energijos šeimai, laisvalaikiui, draugams. Didžiausią laiko dalį tiriamieji jaučiasi nervingi atlikdami darbus, o daugiau nei pusę laiko tiriamieji nurodo jaučiantys sunkumą atsipalaiduoti, o bet kam, kas sutrukdydavo darbus, būdavo netolerantiški. Aukštą KMI turintiems asmenims galimybė jausti psichoemociškai blogai padidėja daugiau nei 19 kartų (95 proc. PI: 0,98–49,13), lyginant su normalų ar žemą KMI turinčiais žmonėmis. Rūkantys, vartojantys alkoholį bei prastai besimaitinantys asmenys turi atitinkamai beveik 3 kartus (95 proc. PI: 0,99–4,10), 5 kartus (95 proc. PI: 2,15-9,96) bei 2 kartus (95 proc. PI: 0,89– 3,46) didesnę tikimybę prastai psichoemocinei savijautai, lyginant su tais asmenimis, kurie nerūko, nevartoja alkoholio bei sveikai maitinasi. Nustatytas silpnas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiriamųjų psichoemocinės būsenos ir KMI bei mitybos. Kuo aukštesnis KMI ir prastesnė mityba, tuo tiriamųjų psichoemocinė būsena yra blogesnė. Tuo tarpu vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp tiriamųjų psichoemocinės būsenos ir rūkymo. Kuo prastesnė tiriamųjų psichoemocinė būsena, tuo dažniau jie rūko kasdien. Nustatytas vidutinio stiprumo statistiškai reikšmingas koreliacinis ryšys tarp KMI ir alkoholio vartojimo. Nustatyta, kad kuo KMI aukštesnis, tuo dažniau tiriamieji vartoja alkoholį. Nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp KMI ir fizinio aktyvumo. Kuo žmogaus KMI didesnis, tuo rečiau užsiima fizine veikla. Išvados. 1. Rizikingos elgsenos kontekste, dauguma respondentų nevartoja alkoholio, tačiau X dalis iš Y nevengia nikotino gaminių vartojimo. Dauguma respondentų nurodo, kad mitybos įpročiai ir fiziniai pratimai yra vieni svarbiausiais gerai sveikatai palaikyti. 2. Respondentai dažnai jaučia pervargimą ir nerimą, o kaip pagrindinį nerimo ir atsipalaiduoti trukdantį veiksnį nurodo darbo aplinką. 3. Aukšto KMI respondentai pasižymėjo didesne riziką jaustis psichoemociškai prasčiau. Vertinant pagal lytį – moterys dažniau buvo prastesnės psichoemocinės būklės nei vyrai. Raktiniai žodžiai. elgsena; gyvensena; psichoemociniai veiksniai; širdies ir kraujagyslių ligos; prevencija.

SUMMARY Lifestyle medicine LIFESTYLE AND HEALTH-ORIENTED BEHAVIOR OF PERSONS PARTICIPATING IN THE PREVENTION AND EARLY DIAGNOSIS PROGRAM OF CARDIOVASCULAR DISEASES Kornelija Šidiškytė Supervisor Tomas Vaičiūnas, Assoc. prof.; PhD. Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2024. 63 p. Introduction. Cardiovascular diseases are one of the main causes of mortality both in Lithuania and around the world. To combat this problem, the Cardiovascular Disease Prevention Program was implemented in Lithuania, which is designed to reduce the prevalence of these diseases and improve the health status of the population. This study not only contributes to the existing body of scientific knowledge, but also offers new insights and solutions to address the problem of cardiovascular disease more effectively in the modern world. Aim of study. to evaluate the lifestyle, behavior and psycho-emotional factors of persons participating in the program of prevention and early diagnosis of cardiovascular diseases. Objectives. 1. To evaluate the lifestyle and behavioral factors of persons participating in the Cardiovascular Disease Prevention Program. 2. To determine the characteristics of psycho-emotional well-being of persons participating in the Cardiovascular Disease Prevention Program. 3. To determine the links between the lifestyle and behavioral factors of the persons participating in the Cardiovascular Disease Prevention Program. Methods. The study was conducted in June – August 2024, JSC "Sveikatos ratas" health care facility. An anonymous written survey was conducted. The study included 132 patients visiting the study institution participating in the cardiovascular disease prevention program. A statistical analysis of the data was performed, discovering the connections between the factors, and calculating the possibilities that may influence the changes in the health of the subjects. Results. Subjects often feel overworked after a full day's work. The subjects always indicate that they feel that their work is emotionally exhausting, they usually have enough energy for family, leisure time, and friends. Most of the time, subjects felt nervous while doing work, and more than half of the time, subjects reported difficulty relaxing, and were intolerant of anyone who interfered with work. For women, the possibility of experiencing a poor psycho-emotional state increases almost 5 times (95% CI: 4.12–25.61) compared to men. Individuals with a high BMI were more than 19-fold (95% CI: 0.98–49.13) more likely to experience psycho-emotional distress than those with a normal or low BMI. People who smoke, drink alcohol and have poor nutrition have almost 3 times (95% CI: 0.99- 4.10), 5 times (95% CI: 2.15-9.96) and 2 times (95% CI). PI: 0.89-3.46) have a higher probability of poor psycho-emotional well-being, compared to those persons who do not smoke, do not drink alcohol and eat healthy. found a weak statistically significant relationship between subjects' psycho- emotional state and BMI and nutrition. The higher the BMI and the poorer the diet, the worse the psycho-emotional state of the subjects. Meanwhile, a moderately strong statistically significant relationship was established between the subjects' psycho-emotional state and smoking. The worse the psycho-emotional state of the subjects, the more often they smoke daily. A moderately strong statistically significant correlation was found between BMI and alcohol consumption. It was found that the higher the BMI, the more often the subjects consume alcohol. A strong correlation has been found between BMI and physical activity. The higher a person's BMI, the less likely they are to engage in physical activity. Conclusions. 1. Most respondents do not drink alcohol, smoking is common, but diet and exercise are considered important for health. 2. Respondents often feel overworked and anxious, and their work is emotionally exhausting, preventing them from relaxing. 3. The established relationships between psycho-emotional status and lifestyle factors indicate that women and individuals with a high BMI have a higher risk of feeling psycho-emotionally poor. Key words. behavior; lifestyle; psycho-emotional factors; cardiovascular diseases; prevention.