Vainikinių arterijų aterosklerozinių plokštelių palyginimas virtualios histlogijos-vidukraujagyslinio ultragarso pagalba pacientams sergantiems ūminiais koronariniais sindromais be ST segmento pakilimo ir pacientams sergantiems stabilia krūtinės angina
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Darbo tikslas - Vainikinių arterijų nepriežastinių aterosklerozinių plokštelių palyginimas virtualios histologijos-vidukraujagyslinio ultragarso (VH-VUG) metodu pacientams, sergantiems ūminiais koronariniais sindromais (ŪKS) be ST segmento pakilimo ir stabilia krūtinės angina (SKA). Tyrimo metodai. Buvo įvertinta ir palyginta 25 pacientų, sergančių ŪKS be ST segmento pakilimo ir 22 pacientų, sergančių SKA, vainikinių arterijų nepriežastinės aterosklerozinės plokštelės, naudojant VH-VUG. VH-VUG vainikinių arterijų aterosklerozinių plokštelių komponentai buvo suklasifikuoti į 4 grupes ir išreikšti jų procentiniai dydžiai tiriamajame aterosklerozinės plokštelės segmente. Buvo vertinami šie vainikinių arterijų aterosklerozinių plokštelių komponentai: nekrozinis, kalcifikacinis, fibro-elastinis, fibro-lipidinis. Tyrimo rezultatai. nustatyta, kad pacientų sergančių ŪKS be ST segmento pakilimo grupėje nepriežastinių aterosklerozinių plokštelių komponentų tūris buvo ženkliai mažesnis (90,8 ±21 mm3 vs. 102,6 ± 28 mm3, p >0,05) lyginant su pacientų sergančių SKA plokštelių tūriu. Lyginant vainikinių arterijų aterosklerozinių plokštelių komponentų tūrius tarp tiriamųjų grupių gauta, kad tiek nekrotinio (19,1 vs. 12,4, p<0,05), tiek kalcifikacinio (15,6 vs. 9,6 p<0,05) komponentų tūriai aterosklerozinėse plokštelėse buvo didesni vertinant absoliučiai skaičiais pacientams, sergantiems ŪKS be ST segmento pakilimo lyginant su pacientais SKA. Išvados. Pacientų, sergančių ŪKS, nepriežastinės aterosklerozinės plokštelės pasižymi mažesniu tūriu ir plokštelių sudėtis turi daugiau komponentų būdingų lengvai pažeidžiamoms plokštelėms lyginant su pacientų sergančių SKA aterosklerozinėmis plokštelėmis.
Backgrounds and Objectives - the differences in plaque characteristics between non-culprit lesions in acute coronary syndrome patients and target lesions in stable angina patients are not well understood. The present study used a virtual histology – intravascular ultrasound to compare the plaque components between non-culprit lesions in acute coronary syndrome patients and target lesions in stable angina patients. Subjects and Methods. There was compared virtual histology – intravascular ultrasound findings between 25 acute coronary syndrome non-culprit lesions and 22 stable angina target lesions. Virtual histology – intravascular ultrasound classified the color-coded tissue into four major components: green (fibro-elastic); light green (fibro-fatty); white (dense calcium) and red (necrotic). Results. Although the plaque burden was significantly smaller (90,8 ±21 mm3 vs. 102,6 ± 28 mm3, p >0,05). Non-culprit lesions in acute coronary syndrome patients had a greater % necrotic core volume (18,8 vs. 14.3, p>0,05) and % dense calcium volume (8,5 vs. 5,2 p>0.05) and % fibro-fatty volume ( 17,6 vs. 16,3, p>0,05) compared with target lesions in stable angina patients at the minimum lumen site. Volumetric analysis by absolute counts non-culprit lesions in acute coronary syndrome patients had a greater mm3 NC volume (19,1 vs. 12,4, p<0,05) and mm3 dense calcium (15,6 vs. 9,6 p<0,05) compared with target lesions in stable angina patients. Conclusion. Although the plaque burden was significantly smaller, non-culprit lesions in acute coronary syndrome patients had more vulnerable plaque components compared with target lesions in stable angina patients.