Arterinio kraujospūdžio kontrolės ir COVID-19 pandemijos metu patiriamo streso sąsajos

Darbo tikslas. Įvertinti vaistinėje apsilankiusių suaugusių gyventojų arterinio kraujospūdžio kontrolės ir COVID-19 pandemijos metu patiriamo streso sąsajas. Uždaviniai: 1. Įvertinti vaistinėje apsilankiusių suaugusių gyventojų arterinio kraujospūdžio (AKS) kontrolę pandemijos metu. 2. Nustatyti vaistinėje apsilankiusių gyventojų patiriamo streso lygį. 3. Nustatyti ryšius tarp arterinio kraujospūdžio kontrolės ir COVID-19 pandemijos metu patiriamo streso. Metodika. Epidemiologinis, stebėjimo analitinis momentinis tyrimas, vykdytas 2021 m. kovo – birželio mėnesiais, pasirinkta patogioji imtis (200 gyventojų). Tyrimui naudojama anketinė apklausa. Iš viso apklausti 200 Kauno miesto vaistinėje, pandemijos metu, karantino sąlygomis, apsilankę gyventojai. Sutikę dalyvauti tyrime asmenys užpildė anketą, tyrėjos sudarytoje anketoje (taikant validuotas COVID-19 streso skales) buvo pateikta klausimų COVID-19 pandemijos metu gyventojų patiriamam stresui bei AKS kontrolei (vadovaujantis subjektyvaus gyventojų sveikatos ir AKS pokyčių bei vartojamų vaistų poreikio vertinimo duomenimis) įvertinti. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS (27 versija) duomenų analizės programą. Hipotezių tikrinimui buvo naudojami: Kolmogorovo- Smirnovo (z) kriterijus, Kruskall – Walis kriterijus - patikrinti hipotezę tarp daugiau nei dviejų nepriklausomų kintamųjų, Mann Whitney U kriterijus - patikrinti hipotezę tarp dviejų kintamųjų, taip pat kintamųjų tarpusavio ryšiams nustatyti buvo naudojama Bonferroni korekcija. Kokybinių kintamųjų statistiniams ryšiams nustatyti buvo naudotas chi kvadrato testas. Rezultatas buvo laikomas reikšmingu, kai apskaičiuotas statistinis reikšmingumo koeficientas p<0,05. Rezultatai. Nustatyta, kad vaistinėje apsilankiusių gyventojų arterinio kraujospūdžio kontrolė yra nepakankama. Daugiau nei pusę tyrime dalyvavusių apklaustųjų sirgo arterine hipertenzija, iš jų kraujospūdį matavosi dažniausiai kartą per savaitę. Didžiausią dalis gyventojų teigė, kad jų kraujospūdis nėra normalus bei buvo nutraukę kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimą. Pastebėta, kad moterų arterinio kraujospūdžio kontrolė buvo geresnė nei vyrų. Didesnė dalis moterų turėjo galimybę kraujospūdį matuotis namuose, tai dažniausiai darė kartą per savaitę ar kiekvieną dieną. Dauguma vyrų neturėjo galimybės kraujospūdį matuotis namuose, todėl dažniausiai matavosi kartą į mėnesį arba nematavo visai. Taip pat respondentai vyrai dažniausiai vaistus mažinančius kraujospūdį keitė patys. Nustatyta, kad pensininkai dažniau nei dirbantys žmonės nerimavo, kad jų kraujospūdis pandemijos laikotarpiu padidėjo. Taip pat aukščiausiu kraujospūdžiu skundėsi 65 metų ir vyresnių kategorijai priskirti respondentai. Didžiausias streso balas nustatytas pavojaus (DAN), ksenofobijos (XEN) ir užsikrėtimo (CON) subskalėse, o mažiausias socialinių ir ekonominių pasekmių (SOC) bei kompulsyvaus tikrinimo subskalėse. Išsiaiškinta, kad 36 – 64 metų ir 65 metų ir vyresni respondentai dėl COVID-19 viruso pavojaus nerimavo labiau nei 35 metų ir jaunesni. Tyrimo metu nustatyta, kad respondentai, kurių arterinio kraujospūdžio kontrolė buvo prasta, COVID-19 metu susidūrė su sunkumais įsigyti kraujospūdį mažinančius vaistus, buvo praleidę vartojamų vaistų dozes, visiškai nesimatavo kraujospūdžio per pastaruosius tris mėnesius arba kraujospūdis siekė ≥140/90 mm Hg surinko didesnį streso balą. Išvados. Tyrime dalyvavę respondentai, kurie COVID-19 streso subskalėse surinko didesnį streso balą pasižymėjo prastesne arterinio kraujospūdžio kontrole.

Aim of the study. To assess the links between the control of arterial blood pressure in the adult population visiting the pharmacy and the stress experienced during the COVID-19 pandemic. The objectives. 1. To evaluate the control of arterial blood pressure of the adult population visiting the pharmacy during pandemic. 2. To determine the level of stress experienced by the population visiting the pharmacy. 3. Identify the links between arterial blood preassure control and the stress experienced during a COVID-19 pandemic. Methods. epidemiological, observational analytical instantaneous study conducted in 2021. In March-June, a convenient sample (200 inhabitants) was selected. A questionnaire is used for the research. A total of 200 patients who visited Kaunas City Public Pharmacy during the pandemic were interviewed. Individuals who agreed to participate in the study completed a questionnaire, and the researcher's questionnaire (using validated COVID-19 stress scales) included questions to assess the population's stress and arterial blood preassure during the COVID-19 pandemic (based on subjective health and arterial blood preassure changes and medication needs). Statistical data analysis was performed using SPSS (version 27) data analysis program. The following were used to test the hypotheses: Kolmogorov-Smirnov (z) criterion - used to test the compatibility of the scale score distributions with the normal distribution, as well as the non-parametric Kruskall - Walis criterion - used to test the hypothesis between more than two independent variables, Mann Whitney U criterion - used Bonferroni correction was used to test the hypothesis between the two variables, and to determine the relationships between the variables. A chi-square test was used to determine the statistical relationships of the qualitative variables. The result was considered significant when the statistical significance coefficient p <0.05 was calculated. Results. Control of arterial blood pressure in the population visiting the pharmacy was found to be inadequate. More than half of the respondents had arterial hypertension, most of whom had their blood pressure measured once a week. The majority of the population reported that their blood pressure was not normal and had stopped taking antihypertensive drugs. It was observed that the control of arterial blood pressure was better in women than in men. The majority of women had the opportunity to measure their blood pressure at home, usually once a week or every day. Most men did not have the opportunity to measure their blood pressure at home, so they usually measured once a month or did not measure it at all. Also, male respondents were more likely to change their blood pressure lowering medications themselves. Retirees were found to be more likely than working people to worry that their blood pressure had risen during the pandemic. Respondents in the age group of 65 and older also complained of the highest blood pressure. The highest stress scores were found in the hazard (DAN), xenophobia (XEN) and infection (CON) subscales, and the lowest in the socio-economic consequences (SOC) and compulsive screening subscales. Respondents aged 36 to 64 years and 65 years and older were found to be more concerned about the risk of COVID-19 than those aged 35 years and younger. The study found that respondents with poor arterial blood pressure control had difficulty obtaining antihypertensive drugs during COVID-19, had missed doses, had no blood pressure in the past three months, or had high blood pressure ≥140 / 90 mm Hg score. Conclusions. Respondents who scored higher on the COVID-19 stress subscale had poorer control of arterial blood pressure.