Sergančiųjų lėtiniu inkstų nepakankamumu patirtys monitoruojant arterinį kraujo spaudimą

Rasvita Vizbickaitė. Sergančiųjų lėtiniu inkstų nepakankamumu patirtys monitoruojant arterinį kraujo spaudimą. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – Doc. Dr. Lina Spirgienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2026; 57p. Tyrimo tikslas: atskleisti sergančiųjų lėtiniu inkstų nepakankamumu patirtis, susijusias su arterinio kraujo spaudimo 24 valandų monitoravimu. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu patirtis gaunat informaciją apie 24 valandų per parą kraujo spaudimo monitoravimą; 2. Atskleisti sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu kasdienės veiklos patirtis monitoruojant kraujo spaudimą 24 val. per parą; 3. Atskleisti sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu fizines patirtis monitoruojant kraujo spaudimą 24 val. per parą; 4. Atskleisti sergančių lėtiniu inkstų nepakankamumu emocines patirtis monitoruojant kraujo spaudimą 24 val. per parą. Tyrimo metodika. Taikytas kokybinio tyrimo metodas, buvo atliekamas pusiau struktūrinis interviu, kurio trukmė buvo vidutiniškai 20 minučių. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno Klinikų, Nefrologijos klinikoje. Tyrimas atiliktas nuo 2025 metų gruodžio mėnesio iki 2026 metų kovo mėnesio. Pokalbis buvo įrašomas diktofonu, jo metu buvo užtikrinta privati ir rami, pokalbiui tinkanti aplinka. Interviu dalyvavo 8 pacientai, kurie sirgo lėtiniu inkstų nepakankamumu ir buvo monitoruojami 24 valandas. Gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas vykdyti tyrimą Nr. 2025-BEC2-1188. Tyrimo rezultatai: Pacientų patirtys parodė, jog jie labai nori sužinoti, kas jiems yra, kodėl reikia monitoravimo procedūros. Paaiškėjo, kad pacientai noriai bendradarbiauja su medicinos darbuotojais ir tikisi, jog 24 val. monitoravimo procedūra padės gydytojui atitaikyti tinkamus gydymui medikamentus. Didesnė dalis pacientų suprato ir domėjosi procedūros eiga, jos tikslu, kaip veikia aparatas. Mažesnė dalyvių dalis, nesidomėjo ir nesigilino į technines detales. Tyrimo dalyviams periodinis manžetės putimas sukėlė įvairius nepatogumus. Kai kurie teigė, jog buvo sunku apsirengti drabužius, sutrikdė valgymą, nebuvo patogu keliauti į darbą ar parduotuvę. Pacientai baiminosi numesti aparatą, jautė didelę atsakomybę saugoti jį. Daugumai tyrimo dalyvių, monitoravimo aparatas darė neigiamą įtaką miegui. Pacientams buvo sunku užmigti, jautėsi pavargę ir neišsimiegoję. Mažesnei daliai, tyrimas miego kokybei, nepadarė jokios neigiamos įtakos. Dauguma pacientų laikėsi slaugos rekomendacijų, nešlapino aparato, intensyviai nesportavo. Nors slaugytojai ir gydytojai rekomendavo laikytis įprasto dienos režimo, be intensyvaus ir sunkaus fizinio darbo, pacientai norėdami neiškreipti duomenų, apribojo savo kasdienės veiklos judėjimą. Fizinės patirtys daugumai pacientų buvo neigiamos: skaudėjo ir spaudė ranką, sukėlė veržimo jausmą, ranka buvo patinusi ir sudirgusi, atsirado kraujosruvų. Pacientai, dėl tyrimo rezultatų vienu metu jautė nerimą ir smalsumą, o kiti – nepatyrė nerimo ir nesijaudino. Kai kuriuos tyrimo dalyvius lydėjo neigiamos emocijos, dalis jautė irzlumą naktį, nes negalėjo miegoti ramiai, o kiti jautėsi sukaustyti ir suvaržyti viso tyrimo metu. Socialinėje erdvėje, dėl skleidžiamo aparato garso, tyrimo dalyviai jautėsi nejaukiai ir trikdančiai. Išvados: 1. Tinkamai informuoti pacientai įsitraukia į monitoravimo procedūrą ir gydymą. Supratimas apie procedūros eigą didina pasitikėjimą sveikatos specialistais ir gerina gydymo planą. 2. Monitoravimo aparatas apsunkinta kasdienės veiklos veiksmus, daugumai daro neigiamą įtaką miego kokybei. Monitoravimo metu pacientai apriboja savo kasdienį judėjimą. 3. Pacientams procedūra sukelia fizinį diskomforto jausmą ir nepageidaujamus fizinius požymius. 4. Pacientai tyrimo metu, dėl tyrimo atsakymų, jaučiasi susijaudinę ir smalsūs. Vykstant tyrimui, pacientus lydi ir neigiamos emocijos: irzlumas, psichologinis diskomforto jausmas, toks kaip sukaustymas ir suvaržymas, nejaukumas, sutrikimas.

Rasvita Vizbickaitė. Experiences of Patients with Chronic Kidney Disease in Monitoring Arterial Blood Pressure. Bachelor’s thesis. Supervisor – doc. dr. Lina Spirgienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Nursing and Care Department. Kaunas, 2026; 57 p. Research aim: To reveal the experiences of patients with chronic kidney disease related to 24-hour ambulatory blood pressure monitoring. Research objectives: 1. To reveal the experiences of patients with chronic kidney disease when receiving information about 24-hour ambulatory blood pressure monitoring; 2. To reveal the everyday-life experiences of patients with chronic kidney disease during 24-hour blood pressure monitoring; 3. To reveal the physical experiences of patients with chronic kidney disease during 24-hour blood pressure monitoring; 4. To reveal the emotional experiences of patients with chronic kidney disease during 24-hour blood pressure monitoring. Research methodology: A qualitative research design was used. Semi-structured interviews were conducted, lasting approximately 20 minutes each. The study was carried out in the Nephrology Clinic at the Hospital of the Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas Clinics. Data collection took place from December 2025 to March 2026. Interviews were audio-recorded in a private, quiet, and conversation-friendly environment. Eight patients with chronic kidney disease who underwent 24-hour ambulatory blood pressure monitoring participated in the study. Ethical approval was obtained from the Bioethics Center of the Lithuanian University of Health Sciences No 2025-BEC2-1188. Research results: The patients’ experiences showed that they strongly wanted to understand what the procedure was and why it was necessary. Participants generally cooperated willingly with healthcare professionals and hoped that the 24-hour monitoring would help the physician adjust appropriate medication. A larger proportion of patients understood and were interested in the procedure’s process, purpose, and how the device worked, while a smaller number did not question technical details. Periodic cuff inflations during the 24-hour monitoring caused various discomforts. Some patients reported difficulties dressing, eating, and traveling to work or to the shop. They also expressed fear of dropping the device and felt a strong sense of responsibility for keeping it safe. For most participants, the device had a negative impact on sleep: they found it difficult to fall asleep and felt tired and unrested. For a minority, the monitoring did not disturb sleep quality. Most patients followed nursing recommendations, avoided removing the device, and avoided strenuous physical activity. Although nurses and physicians advised patients to maintain their usual daily routine without intense or heavy physical work, many restricted their everyday movements to avoid biasing the data. Physical experiences were mostly negative: patients reported pain, pressure, and a tight feeling in the arm, as well as swelling, irritation, and bruising. Regarding emotions, some participants simultaneously felt anxiety and curiosity about the results, while others reported no anxiety or worry. A number of participants experienced negative emotions, including irritability at night due to disturbed sleep, as well as feelings of being constrained and restricted throughout the monitoring period. In social settings, the noise emitted by the device made some patients feel uncomfortable and embarrassed. Conclusions: 1. Appropriately informed patients actively engage in the monitoring procedure and treatment. Understanding the procedure’s process increases trust in healthcare professionals and improves the treatment plan. 2. The monitoring device complicates daily-life activities for most patients and has a negative impact on sleep quality. During monitoring, patients restrict their usual daily movement. 3. The procedure causes physical discomfort and unwanted physical symptoms in patients. 4. During the monitoring, patients feel both excitement and curiosity about the results, but also experience negative emotions such as irritability, psychological discomfort, feeling constrained and restricted, embarrassment, and distress