Kanadietiško veiklos atlikimo testo lietuviškos versijos jautrumo pokyčiams bei sąsajų su funkciniu savarankiškumu vertinimas asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą
Tamulevičiūtė, Gabrielė |
Recenzentas / Reviewer |
Gabrielė Tamulevičiūtė. Kanadietiško veiklos atlikimo testo lietuviškos versijos jautrumo pokyčiams bei sąsajų su funkciniu savarankiškumu vertinimas asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - Asistentė Erika Endzelytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika. Kaunas, 2026; 38 p. Tyrimo tikslas - Įvertinti Kanadietiško veiklos atlikimo testo lietuviškos versijos jautrumą pokyčiams ir sąsajas su Funkcinio nepriklausomumo testo rodikliais asmenims, patyrusiems galvos smegenų insultą. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti lietuviškos Kanadietiško veiklos atlikimo testo versijos suprantamumą ir turinio aiškumą pilotinio tyrimo metu; 2. Įvertinti Kanadietiško veiklos atlikimo testo veiklos atlikimo ir pasitenkinimo veikla rodiklių kaitą po reabilitacijos; 3. Įvertinti Funkcinio nepriklausomumo testo motorinių ir kognityvinių funkcijų dalių sąsajas su Kanadietiško veiklos atlikimo testo veiklos atlikimo ir pasitenkinimo veikla rodikliais. 4. Įvertinti Kanadietiško veiklos atlikimo testo veiklos atlikimo, pasitenkinimo veikla ir savarankiškumo rodiklių sąsajas su tiriamųjų lytimi, amžiumi ir pažeista kūno puse. Tyrimo metodika: Pilotinis tyrimas atliktas LSMU KK filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje, o pagrindinis tyrimas - LSMU KK Neuroreabilitacijos skyriuje. Tyrime dalyvavo galvos smegenų insultą patyrę pacientai: pilotiniame tyrime - 10, pagrindiniame - 31 tiriamasis. Tiriamieji buvo vertinti Kanadietišku veiklos atlikimo testu bei Funkcinio nepriklausomumo testu, - reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Darbo išvados: 1. Atlikus pilotinį tyrimą nustatyta, kad lietuviška Kanadietiško veiklos atlikimo testo versija buvo suprantama ir tinkama taikyti tikslinei populiacijai. Atsižvelgiant į pilotinio tyrimo metu gautas pastabas, parengta galutinė lietuviška testo versija; 2. Po taikytos reabilitacijos nustatytas statistiškai reikšmingas KVAT testu vertinamos veiklos atlikimo ir pasitenkinimo veikla įvertinimų pagerėjimas. Gauti rezultatai rodo kad lietuviška KVAT versija yra jautri pokyčiams pacientams po galvos smegenų insulto; 3. Reabilitacijos pradžioje pacientų veiklos atlikimo vertinimas buvo susijęs su FIM motorine, bet ne kognityvine dalimi, o reabilitacijos pabaigoje pacientų pasitenkinimas veikla buvo susijęs su FIM motorinės dalies rodikliais. FIM kognityvinės dalies rodikliai nebuvo susiję su pacientų veiklos atlikimo ir pasitenkinimo veikla vertinimu nei reabilitacijos pradžioje, nei pabaigoje; 4. Nustatyta, kad veiklos atlikimo, pasitenkinimo veikla ir savarankiškumo rodikliai nebuvo susiję su tiriamųjų lytimi, amžiumi ar insulto pažeista kūno puse.
Gabrielė Tamulevičiūtė. Evaluation of the sensitivity to change of the Lithuanian version of the Canadian occupational performance measure and its Associations with Functional independence measure in individuals after stroke. Bachelor’s thesis. Supervisor - Assistant Erika Endzelytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic. Kaunas, 2026; 38 p. The aim of the research – To evaluate the sensitivity to change of the Lithuanian version of the Canadian Occupational Performance Measure and its associations with the Functional Independence Measure in individuals after stroke. The tasks of the research: 1.To assess the comprehensibility and clarity of the content of the Lithuanian version of the Canadian occupational performance measure during a pilot study; 2. To assess the change in the Canadian occupational performance measure activity performance and activity satisfaction indicators after rehabilitation; 3.To assess the associations between the motor and cognitive function parts of the Functional Independence Measure with the performance and satisfaction indicators of the Canadian occupational performance measure; 4.To assess the correlations between the Canadian occupational performance measure activity performance, activity satisfaction, and independence indicators with the subjects gender, age, and affected side of the body. Methodology: The pilot study was conducted at the Rehabilitation Hospital of Kulautuva, while the main study was carried out at the Department of Neurorehabilitation of LSMU Kauno Klinikos. The study included individuals after stroke: 10 patients in the pilot study and 31 patients in the main study. Patients were assessed using the COPM and the FIM at the beginning and at the end of rehabilitation. Conclusion: 1. The pilot study found that the Lithuanian version of the Canadian occupational performance measure was understandable and suitable for the target population. Based on the feedback received during the pilot study, a final Lithuanian version of COPM was developed. 2. After rehabilitation, a statistically significant improvement was observed in performance and satisfaction scores as assessed by the COPM test. The results obtained show that the Lithuanian version of the COPM is sensitive to changes in patients after a cerebral stroke; 3. At the beginning of rehabilitation, the assessment of patients activity performance was related to the motor, but not the cognitive part of the FIM, and at the end of rehabilitation, the activity performance and satisfaction was related to the indicators of the motor part of the FIM. The indicators of the cognitive part of the FIM were not related to activity performance and satisfaction; 4. It was found that the indicators of activity performance, satisfaction and independence were not related to the gender, age or paralyzed side of the body.