Sifilio epidemiologinė analizė tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos pacientų, 2013–2023 m.

Tyrimo tikslas: Įvertinti sifilio, diagnozuoto 2013–2023 m. LSMU ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikoje (LSMUL KK OVLK), epidemiologinius, sociodemografinius, diagnostinius rodiklius bei serologinio atsako į gydymą efektyvumą, remiantis retrospektyvine pacientų medicininių duomenų analize. Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti sifilio paplitimą ir jo dinamiką tarp LSMUL KK OVLK pacientų, analizuojant sergamumo pokyčius per tiriamąjį laikotarpį (2013 – 2023 m.).
2. Išanalizuoti pacientų sociodemografinius rodiklius (amžių, lytį, gyvenamąją vietą).
3. Įvertinti lytiškai plintančių koinfekcijų paplitimą bei galimus rizikos veiksnius, nurodytus medicininiuose dokumentuose.
4. Nustatyti sifilio stadijų pasiskirstymą tarp pacientų.
5. Įvertinti serologinio atsako į gydymą rezultatus, analizuojant pakitimus TPHA ir RPR tyrimuose po paskirto gydymo. Tyrimo dalyviai ir metodai: Tiriamieji – pacientai, užsikrėtę sifiliu (TLK-10-AM kodai A50–A53.9), kurie buvo gydyti LSMU ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikoje. Atliktas stebėjimo-aprašomasis tyrimas, analizuojant sifiliu sergančių pacientų epidemiologines formas bei duomenis, gautus iš LSMUL KK Odos ir venerinių ligų klinikos informacinės sistemos (LIS) 2013–2023 m. laikotarpiu. Statistinei analizei naudoti 107 pacientų duomenys. Surinkti užkoduoti duomenys apėmė sociodemografinius rodiklius, klinikinius požymius ir serologinių tyrimų rezultatus. Tyrimui vykdyti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. 2024-BEC2-471). Tyrimo rezultatai: Per tiriamąjį laikotarpį LSMUL KK OVLK diagnozuoti 107 sifilio atvejai. Nors statistinė analizė neparodė reikšmingos sergamumo didėjimo ar mažėjimo tendencijos (R² = 0,009; p = 0,779), pastebėta, kad daugiausia atvejų buvo registruota 2021 m. (19,6 %), o mažiausiai – 2020 m. (3,7 %). Amžiaus vidurkis siekė 34,23 metų (SN = 14,97). Didžiausią tiriamųjų dalį sudarė 20–29 metų amžiaus grupė (33,6 %). Nors vyrų (56,1 %) buvo daugiau nei moterų (43,9 %), tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nenustatyta (p = 0,246). Dauguma pacientų (79,4 %) gyveno mieste, o, analizuojant socialines grupes, nustatyta, kad didžiausią pacientų dalį (44,9 %) sudarė darbininkai. Analizuojant rizikos veiksnius nustatyta, kad 82,3 % pacientų nereguliariai naudojo prezervatyvus arba visai jų nenaudojo. Dauguma užsikrėtusiųjų (75,7 %) kaip galimą užsikrėtimo būdą nurodė heteroseksualinius santykius. Taip pat nustatyta, kad vyrai dažniau turėjo daugiau nei vieną lytinį partnerį, o moterys dažniausiai (44,7 %) nurodė kaip galimą užsikrėtimo šaltinį sutuoktinį. Daugumai pacientų (89,7 %) koinfekcijos nenustatyta, tačiau dažniausia nustatyta LPI buvo ŽIV (7,5 %), dažniau tarp vyrų ir vėlyvojo latentinio sifilio atvejų. Dažniausiai diagnozuotas vėlyvasis latentinis sifilis (32,7 %), o rečiausiai – pirminis sifilis (14,0 %). Antrinis sifilis sudarė 19,6 % atvejų, tretinis – 14,9 %, o ankstyvasis latentinis – 18,8 %. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp sifilio stadijos ir paciento lyties (χ² = 13,257; p = 0,010): pirminis ir antrinis sifilis dažniau diagnozuoti vyrams, o ankstyvasis latentinis – moterims. Vertinant gydymo efektyvumą, RPR titras po gydymo statistiškai reikšmingai sumažėjo ≥ 4 kartus arba tapo neigiamas (W = 9,5; p < 0,001), kas patvirtina gydymo sėkmę. Geriausias atsakas į gydymą buvo stebėtas antrinio sifilio metu (90,5 % atvejų stebimas RPR titro sumažėjimas), o silpniausias – vėlyvojo latentinio sifilio metu (48,6 %). Vis dėlto, TPHA serologinės reakcijos intensyvumas išliko aukštas net po gydymo (78,5 %), kas rodo, kad TPHA gali išlikti teigiamas nepaisant klinikinės būklės pagerėjimo. Išvados:
6. 2013–2023 m. laikotarpiu sifilio atvejų skaičius tarp LSMUL KK OVLK pacientų svyravo nuo 4 iki 21 per metus. Reikšmingo sifilio atvejų skaičiaus didėjimo ar mažėjimo per dešimtmetį nenustatyta.
7. Didžiausias sifilio atvejų skaičius nustatytas jaunų (20–24 metų amžiaus) vyrų grupėje. Dauguma pacientų gyvena mieste (79,4 %), o beveik pusė jų yra darbininkai (44,9 %).
8. Kas dešimtam pacientui, sergančiam sifiliu, nustatytos kitos lytiškai plintančios koinfekcijos, dažniausiai ŽIV (7,5 %). Pagrindiniai rizikos veiksniai buvo nereguliarus prezervatyvų naudojimas (82,2 %), daugiau nei vienas lytinis partneris (39,3 %) ir atsitiktiniai lytiniai santykiai (13,1 %).
9. Dažniausiai diagnozuotas vėlyvasis latentinis sifilis (32,7 %), o rečiausiai – pirminis sifilis (14,0 %). Ankstyvasis sifilis su klinikiniais simptomais (pirminis ir antrinis) dažniau diagnozuotas vyrams, tuo tarpu ankstyvasis latentinis sifilis dažniau nustatytas moterims (χ² = 13,257; p = 0,010).
10. RPR titras statistiškai reikšmingai sumažėjo ≥ 4 kartus arba tapo neigiamas daugumai pacientų per vienerius metus (W = 9,5; p < 0,001), patvirtindamas gydymo efektyvumą. Treponeminis TPHA (3+/ 4+) serologinis atsakas išliko nepakitęs per metus laiko po gydymo daugiau kaip dviem trečdaliams pacientų (78,5 %), nepaisant klinikinės būklės pagerėjimo.

Aim: To assess the epidemiological, diagnostic and treatment indicators of syphilis diagnosed in 2013–2023 at the Skin and Venereal Diseases Clinic of Kaunas Clinics, LSMU Hospital (LSMUL KK OVLK), based on a retrospective analysis of patients' medical data. Objectives:

1. To assess the prevalence and dynamics of syphilis among patients of the LSMUL KK OVLK by analysing the changes in incidence over the study period (2013–2023).
2. To analyse the socio-demographic characteristics of patients (age, sex, place of residence).
3. to assess the prevalence of sexually transmitted co-infections and possible risk factors as reported in medical records.
4. Determine the distribution of syphilis stages among patients.
5. To assess the serological response to treatment by analysing changes in TPHA and RPR tests after treatment. Methods: The subjects were patients infected with syphilis (ICD-10-AM codes A50-A53.9) who were treated at the Skin and Venereal Diseases Clinic of Kaunas Clinics, LSMU Hospital. An observational-descriptive study was conducted, analysing the epidemiological patterns of syphilis patients and the data obtained from the information system (LIS) of the Clinic of Skin and Venereal Diseases of the LSMU KK in the period 2013-2023. Data from 107 patients were used for statistical analysis. The coded data collected included socio-demographic characteristics, clinical features and serological test results. The study was authorised by the Bioethics Centre of the Lithuanian University of Health Sciences (No 2024-BEC2-471). Results: During the study period, 107 cases of syphilis were diagnosed at the LSMUL KK OVLK. Although the statistical analysis did not show a significant upward or downward trend (R² = 0.009; p = 0.779), it was observed that the highest number of cases was registered in 2021 (19.6 %) and the lowest number of cases in 2020 (3.7 %). The mean age was 34.23 years (SN = 14.97). The age group 20–29 years was the largest (33.6 %). Although there were more males (56.1 %) than females (43.9 %), there was no statistically significant difference between the sexes (p = 0.246). The majority of patients (79.4%) lived in urban areas and, when analysing social groups, the highest proportion of patients (44.9 %) was found to be workers. The risk factor analysis showed that 82.3 % of the patients used condoms irregularly or not at all. The majority of infected patients (75.7 %) cited heterosexual intercourse as a possible mode of transmission. It was also found that men were more likely to have had more than one sexual partner, while women were more likely to report infection from a spouse. The majority of patients (89.7 %) had no co-infection, but HIV was the most common STI identified (7.5 %), with a higher incidence of late latent syphilis in men. Late latent syphilis was the most frequent diagnosis (32.7 %) and primary syphilis the least frequent (14.0 %). Secondary syphilis accounted for 19.6 % of cases, tertiary syphilis for 14.9 % and early latent syphilis for 18.8 %. There was a statistically significant association between the stage of syphilis and the sex of the patient (χ² = 13.257; p = 0.010), with primary and secondary syphilis diagnosed more frequently in men and early latent syphilis in women. In terms of treatment efficacy, the RPR titre was statistically significantly reduced after treatment (W = 9.5; p < 0.001), confirming the success of treatment. The best response to treatment was observed in secondary syphilis (90.5 % reduction in RPR titre) and the poorest response was observed in late latent syphilis (48.6 %). However, the intensity of the TPHA serological response remained high even after treatment (78.5 %), indicating that TPHA may remain positive despite improvement in the clinical condition. Conclusion:
6. Between 2013 and 2023, the number of syphilis cases among LSMUL KK OVHC patients ranged from 4 to 21 per year. No significant increase or decrease in the number of syphilis cases was observed over the decade.
7. The highest number of syphilis cases was found in the group of young (20–24 years old) men. The majority of patients live in urban areas (79.4 %) and almost half of them are workers (44.9 %).
8. One in ten patients with syphilis has other sexually transmitted co-infections, most commonly HIV (7.5 %). The main risk factors were irregular condom use (82.2 %), more than one sexual partner (39.3 %) and casual sex (13.1 %).
9. Late latent syphilis was the most common diagnosis (32.7 %) and primary syphilis was the least common (14.0 %). Early syphilis with clinical symptoms (primary and secondary) was more frequently diagnosed in men, while early latent syphilis was more frequently diagnosed in women (χ² = 13.257; p = 0.010).
10. The RPR titre decreased statistically significantly by ≥ 4-fold or became negative in the majority of patients within 1 year (W = 9.5; p < 0.001), confirming the effectiveness of treatment. The serological response to treponemal TPHA (3+/ 4+) remained unchanged at one-year post-treatment in more than two-thirds of patients (78.5 %), despite an improvement in clinical status.