Geriamųjų antikoaguliantų vartojimas dializuojamiems pacientams su prieširdžių virpėjimu
Recenzentas / Reviewer |
Darbo autorius: Vilius Kerpauskas. Darbo pavadinimas. Geriamųjų antikoaguliantų vartojimas dializuojamiems pacientams su prieširdžių virpėjimu. Darbo mokslinis vadovas: Dr. Vilius Kviesulaitis Darbo tikslas. Atlikti sisteminę literatūros apžvalgą apie geriamųjų antikoaguliantų (TGAK ir VKA) veiksmingumą ir saugumą dializuojamiems pacientams, sergantiems PV. Uždaviniai: 1. Įvertinti PV paplitimą tarp pacientų, sergančių LIL. 2. Įvertinti skirtingų geriamųjų antikoaguliantų (TGAK ir VKA) veiksmingumą mažinant insulto ir TE įvykių riziką GSIL sergantiems ir dializuojamiems pacientams, turintiems PV. 3. Įvertinti su geriamųjų antikoaguliantų vartojimu susijusią kraujavimo riziką šioje pacientų grupėje. Metodai: Sisteminei literatūros apžvalgai buvo naudojama „PubMed“ duomenų bazė, atrenkant publikacijas išleistas paskutiniųjų 10 metų laikotarpiu pagal PRISMA principus. Atrinktos publikacijos apėmė klinikinius tyrimus, metaanalizes ir sistemines apžvalgas, nagrinėjančias geriamųjų antikoaguliantų efektyvumą ir saugumą GSIL ir dializuojamų pacientų, sergančių PV, populiacijoje. Rezultatai: Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje nagrinėtas PV paplitimas bei geriamųjų antikoaguliantų veiksmingumas ir saugumas pacientams, sergantiems GSIL ir dializuojamiems pacientams. Nustatyta, kad PV paplitimas didėja blogėjant inkstų funkcijai ir gali siekti iki 26,5% dializuojamų pacientų grupėje. Geriamųjų antikoaguliantų, ypač tiesioginių, veiksmingumas šioje pacientų populiacijoje išlieka diskusijų objektu, kadangi tyrimų rezultatai yra prieštaringi. Nors TGAK, pavyzdžiui, apiksabanas, gali turėti saugumo pranašumą prieš VKA, jų veiksmingumas insulto ir TE profilaktikai nėra aiškus. Būtina atlikti išsamesnius tyrimus siekiant nustatyti optimalią antikoaguliacijos strategiją šiai rizikingai pacientų grupei. Išvados: 1. PV paplitimas didėja progresuojant LIL, ir tarp dializuojamų paacientų jis svyruoja nuo 6,7% iki 26,5%. 2. Geriamųjų antikoaguliantų veiksmingumas mažinant insulto ir TE komplikacijų riziką dializuojamiems pacientams su PV nėra aiškus. Apiksabanas gali būti veiksmingesnis nei varfarinas, tačiau tam pagrįsti reikalingi tolimesni klinikiniai tyrimai. 3. Dializuojamiems pacientams su PV, TGAK, o ypač apiksabanas, gali būti saugesni kraujavimo rizikos atžvilgiu lyginant su VKA. Praktinės rekomendacijos: 1. Dializuojamiems pacientams, sergantiems PV, geriamųjų antikoaguliantų skyrimas turėtų būti pagrįstas individualiu naudos ir rizikos vertinimu. Būtina kruopščiai įvertinti TE komplikacijų prevencijos naudą ir padidėjusią kraujavimo riziką kiekvienu konkrečiu atveju.
Author: Vilius Kerpauskas. Title. Use of oral anticoagulants in dialysis patients with atrial fibrillation. Scientific supervisor: Dr. Vilius Kviesulaitis. Aim: To conduct a systematic literature review on the efficacy and safety of oral anticoagulants (vitamin K antagonists (VKA’s) and direct oral anticoagulants (DOAC’s) in atrial fibrillation (AF) patients undergoing dialysis. Objectives: 1. To evaluate the prevalence of AF among patients with chronic kidney disease (CKD). 2. To assess the effectiveness of different oral anticoagulants (VKA’s and DOAC’s) in reducing the risk of stroke and thromboembolic events in patients with end stage renal disease (ESRD) and dialysis patients with AF. 3. To evaluate the bleeding risk associated with the use of oral anticoagulants in this patient group. Methods: A systematic literature review was conducted using the PubMed database, selecting publications from the last 10 years following PRISMA guidelines. Included publications were clinical trials, meta-analyses, and systematic reviews evaluating the efficacy and safety of oral anticoagulants in ESRD and dialysis patients with AF. Results: This systematic review examined the prevalence of AF and the efficacy and safety of oral anticoagulants in patients with ESRD and dialysis. It was found that the prevalence of AF increases with declining kidney function, reaching up to 26,5% in dialysis patients. The efficacy of oral anticoagulants, especially DOACs, remains controversial due to conflicting research results. Although DOACs, such as apixaban, may have safety advantages over VKAs, their effectiveness in preventing stroke and thromboembolism remains unclear. Further research is needed to determine the optimal anticoagulation strategy for these patients. Conclusions: 1. The prevalence of AF increases with CKD progression, ranging from 6,7% to 26,5% among dialysis patients. 2. The effectiveness of oral anticoagulants in reducing stroke and thromboembolic complications in dialysis patients with AF is unclear. Apixaban may be more effective than warfarin, but additional clinical trials are needed. 3. In dialysis patients with AF, DOACs, particularly apixaban, may be safer in terms of bleeding risk compared to VKAs. Practical recommendations: 1. The prescription of oral anticoagulants in dialysis patients with AF should be based on individualized benefit-risk assessments. Careful evaluation of the benefits of thromboembolic prevention and increased bleeding risk is essential in each case.