Recidyvuojančios lėtinės limfoleukemijos gydymo brutono tirozino kinazės inhibitoriumi - ibrutinibu ar imunochemoterapija, efektyvumo vertinimas
Gudavičius, Erikas |
Recenzentas / Reviewer | |
Komisijos pirmininkas / Committee Chairman | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member | |
Komisijos narys / Committee Member |
Erikas Gudavičius Recidyvuojančios lėtinės limfoleukemijos gydymo brutono tirozino kinazės inhibitoriumi - ibrutinibu ar imunochemoterapija, efektyvumo vertinimas. Tikslas: Įvertinti recidyvuojančios lėtinės limfoleukemijos gydymo brutono tirozino kinazės inhibitoriumi - ibrutinibu ar imunochemoterapija, efektyvumą. Baigiamojo darbo tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti ir palyginti atsaką į gydymą skiriant ibrutinibą ar imunochemoterapiją. 2. Įvertinti ir palyginti kraujo rodiklių kitimų dinamiką skiriant ibrutinibą ar imunochemoterapiją. 3.Įvertinti ir palyginti komplikacijų dažnį ir ypatumus skiriant ibrutinibą ar imunochemoterapiją. Darbo metodika ir tyrimo dalyviai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu analizuoti 48 pacientų, sirgusių recidyvuojančia LLL bei gydytų LSMUL KK ibrutinibu ar kita imunochemoterapija, duomenys. Informacija apie pacientus buvo renkama iš ambulatorinių kortelių, epikrizių, ligos istorijų. Statistinei duomenų analizei naudota „SPSS 20.0“ programa. Skirtumas tarp lyginamųjų duomenų buvo laikomas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Darbo rezultatai: Ibrutinibo grupėje teigiamas atsakas – 90,5% (n = 19) žmonių, atsako nebuvo 9,5% (n = 2) žmonių. Kitos imunochemoterapijos grupėje 63% (n = 17) pasiekė atsaką, atsako nebuvo 37% (n = 10) tiriamiesiems. Abiejose grupėse po 6 mėn. reikšmingai sumažėjo leukocitų ir limfocitų rodikliai, taip pat ibrutinibo grupėje gautas statistiškai reikšmingas eritrocitų (p = 0,0001) ir hemoglobino (p = 0,0001) padidėjimas po 6 mėn. trukusio gydymo. Lyginant Ibrutinibo ir kitos imunochemoterapijos kraujo rodiklių duomenis, praėjus 6 mėn. nuo gydymo pradžios, ibrutinibo grupėje stebimi reikšmingai didesni neutrofilų (p = 0,007) ir eritrocitų (p = 0,004) rodikliai, mažesnis leukocitų kiekis (p = 0,039). Ibrutinibu gydytiems pacientams reikšmingai rečiau pasireiškė anemija (p = 0.006). Darbo išvados: Nustatyta, kad ibrutinibas efektyviau veikia gydant recidyvuojančią LLL nei kita imunochemoterapija. Ibrutinibo grupėje teigiamas atsakas pasiektas 90,5% (n = 19) žmonių, kitos imunochemoterapijos grupėje teigiamą atsaką pasiekė 63% (n = 17) žmonių (p = 0,044). Palygintas kraujo rodiklių skirtumas po 6 mėn. gydymo tarp pacientų, gydytų ibrutinibu ir pacientų, gydytų kitą imunochemoterapija. Rastas statistiškai reikšmingai didesnis neutrofilų (p = 0,007), eritrocitų (p = 0,004) kiekis ir mažesnis leukocitų kiekis (p = 0,039) ibrutinibu gydytiems pacientams. Nustatyta, kad anemija daug rečiau pasireiškia pacientams, gydytiems ibrutinibu, negu kita imunochemoterapija (p = 0,006).
Erikas Gudavičius Recurrent chronic lymphocytic leukemia (CLL) treatment effectiveness evaluation using bruton tyrosine kinase inhibitor - ibrutinib or immunochemotherapy. The aim of study: to evaluate the efficacy of relapsed chronic lymphocytic leukemia treatment using bruton tyrosine kinase inhibitors - ibrutinib or immunochemotherapy. The task of the research: 1. To evaluate and compare response to treatment with ibruninib or immunochemotherapy. 2. To evaluate and compare dynamics of changes in blood parameters when administering ibruninib or immunochemotherapy. 3. Assess and compare the incidence rate and complications peculiarities while using ibrutinib or immunochemotherapy. Study participants and methods. A retrospective study was performed analyzing the data of 48 patients who had relapsed CLL and treated at Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno Klinikos with ibrutinib or other immunochemotherapy. Patients' data was collected from outpatient cards, epicrisis, and medical records. The SPSS 20.0 program was used for statistical analysis. The difference was statistically significant when p < 0.05. Results: In the Ibrutinib group, the positive response was 90.5% (n = 19), and there was no response to 9.5% (n = 2) of the patients. In the immunochemotherapy group, 63% (n = 17) responded with positive response, 37% (n = 10) had no response. In both groups, after 6 months of treatment, leukocytes and lymphocytes were statistically significantly reduced, and a statistically significant increase in erythrocytes (p = 0.0001) and hemoglobin (p = 0.0001) was in the ibrutinib group. Comparing the blood count results after 6 months of treatment using ibrutinib or other immunochemotherapy, the ibrutinib group had significantly higher rates of neutrophils (p = 0.007), erythrocytes (p = 0.004), and lower white blood cell count (p = 0.039) than immunochemotherapy group. There was a significant reduction of anemia when patients were treated with ibrutinib than other immunochemotherapy (p = 0.006). Conclusions: Ibrutinib is more effective in treating relapsed CLL than other immunochemotherapy. In the ibrutinib group, a positive response was achieved in 90.5% (n = 19) subjects, while in the other immunochemotherapy group, 63% (n = 17) responded positively (p = 0.044). Compared to the difference in blood parameters after 6 months of treatment, there was a statistically significant increase in neutrophils (p = 0.007), erythrocytes (p = 0.004) and lower number of leukocytes (p = 0.039) in ibrutinib group. Anemia was much less common in patients treated with ibrutinib than in other immunochemotherapy (p = 0.006).