Emocinio intelekto sąsajos su pasitenkinimu darbu tarp jaunų suaugusiųjų
Čeponis, Gustas |
Kupčinskas, Justas |
Čeponis, G. (2024). „Emocinio intelekto sąsajos su pasitenkinimu darbu tarp jaunų suaugusiųjų“ (Sveikatos psichologijos bakalauro darbas). Mokslinė vadovė: lekt. Aušra Norė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 50 p. Tyrimo problema – kaip jaunų suaugusių pirmuose darbuose pasireiškia pasitenkinimas darbu ir kaip jis susijęs su emociniu intelektu. Tyrimo tikslas – Išnagrinėti kaip emocinis intelektas yra susijęs su jaunų suaugusiųjų pasitenkinimu darbu. Tyrimo dalyviai ir metodai. Tyrime dalyvavo jauni suaugusieji (18-29m.) duomenų rinkimo metu dirbę paslaugų sektoriuje. (n=200, 77 proc. moterys) Duomenys buvo renkami kiekybiniu būdu nuo 2024m. Sausio 21d. iki 2024 Balandžio 3d. Klausimai renkami internete platinama anketa. Tyrimui pasitelkti du klausimynai – N.S. Schutte ir jo kolegų sukurta emocijų įvertinimo skalė (angl. The assesing emotions scale). Ji sudaryta iš 33 klausimų bei 4 subskalių. Kitas klausimynas – jungtinė pasitenkinimo darbu skalė (angl. The aggregate job satisfaction scale). Ją sudaro 13 klausimų, 1 dimensija. Jų analizei naudota programa IBM SPSS. Panaudoti kriterijai – Stjudento t kriterijus nepriklausomoms imtims bei Pearsono koreliacijos koeficientas. Neparametriniams kriterijams panaudotas chi kvadrato testas. Bioetikos leidimas gautas, jo numeris 2024-BEC2-029. Tyrimo rezultatai. Asmenys, kurie savo darbe turėjo tiesioginį kontaktą su klientais pasižymėjo žemesniu pasitenkinimu darbu (vid. balas – 51,15) nei asmenys, kurie neturėjo tiesioginio kontakto su klientai (vid. balas – 54,48). Skirtumų tarp pasitenkinimo darbu amžiuje, darbo patirtyje, išsilavinime bei tarp lyčių nenustatyta. Vyrai (vid. balas – 116,96) pasižymėjo žemesniu emociniu intelektu nei moterys (124,14). Jaunesni asmenys (18-24m., vid. balas – 127,12) pasižymėjo aukštesniu emociniu intelektu nei vyresni respondentai (25-29m., vid. balas –121,77). Skirtumų kitose grupėse nenustatyta. Koreliacija tarp pasitenkinimo darbu bei emocinio intelekto buvo statistiškai reikšminga (r=0,31). Šis ryšys tarp moterų buvo stipresnis nei tarp vyrų (r=0,36 ir r=0,26 atitinkamai). Išvados. Emocinis intelektas bei visos jo subskalės reikšmingai teigiamai koreliuoja su pasitenkinimu darbu. Silpniausias ryšys matomas tarp emocijų panaudojimo, emocijų suvokimo ir pasitenkinimo darbu (r=0,16 ir r=0,17 atitinkamai). Ryšys tarp savo ir kitų emocijų valdymo su darbu pasitenkinimu yra stipresnis (r=0,36 ir r=0,29). Emocinio intelekto bei pasitenkinimo darbu koreliacija siekė r=0,31.
Čeponis, G. (2024). “Emotional intelligence and job satisfaction associations in young adults” (Bachelor's thesis in Health Psychology). Scientific supervisor: Lekt. Aušra Norė. Lithuanian university of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. – 50 p. Problem: How job satisfaction is expressed in young adults when they are starting out their careers and how job satisfaction correlates wih emotional intelligence within young adults. Purpose: Examine the relationship between emotional intelligence and job satisfaction in young adults. Participants and methods. In this study, 200 answers were collected from young adults (aged 18 to 29) working in the service sector at the time of data collection. 77 percent of them were women. Quantitative data was being collected from January 21st, 2024, until April 3rd, 2024. This study used two questionnaires – “The assessing emotions scale”, which is comprised of 33 questions and 4 subscales. Second questionnaire is “The aggregate job satisfaction scale”, which is comprised of 13 questions and does not have any subscales. Data analysis was done using IBM SPSS. Bivariate analysis used Student t-test for independent samples and Pearson correlation coefficient for parametric criterion and chi squared for nonparametric criterion. Bioethics permit obtained, its number is 2024-BEC2-029. Results. People who interacted with clients (average – 51.15) in their work had lower job satisfaction than people who did not (average – 54,48). There was no difference in age, education, job experience and gender when it comes to job satisfaction. Men, on average (116,96), had significantly lower emotional intelligence than women (average – 124,14). Younger adults (18-24 yrs, average – 127,12) had higher emotional intelligence than older young adults (25-29 yrs, average – 121,77). None of differences in emotional intelligence between different other groups were significant. Correlation between job satisfaction and emotional intelligence was statistically significant (r=0,31). This correlation was higher in women (r=0,36) than in men (r=0,26). Conclusion. Emotional intelligence and its subscales are all significantly positively correlated with job satisfaction. Perception of emotions and utilizing emotions subscales correlated with job satisfaction weakly (r= 0,17 and r=0,16 respectively). Managing emotions in the self and managing others’ emotions subscales correlation with job satisfaction was stronger (r=0,36 and r=0,29). Overall, emotional intelligence and job satisfaction had a significant positive relationship (r=0,31).