Kauno miesto rekreacinių vietų svarba gyventojų fiziniam aktyvumui ir sveikatai
Sakalauskaitė, Lina |
Radišauskas, Ričardas |
Ustinavičienė, Rūta | Recenzentas / Reviewer |
Padaiga, Žilvinas | Komisijos pirmininkas / Committee Chairman |
Kligys, Gintautas | Komisijos narys / Committee Member |
Jakušovaitė, Irayda | Komisijos narys / Committee Member |
Ustinavičienė, Rūta | Komisijos narys / Committee Member |
Zaborskis, Apolinaras | Komisijos narys / Committee Member |
ĮVADAS: Užsienio šalyse atliktos mokslinės studijos parodė, kad miesto parkai bei kita rekreacinė aplinka yra susijusi su įvairaus amžiaus gyventojų fiziniu aktyvumu. Palanki sveikatai ir saugi miesto aplinka gali būti pritaikyta gyventojų sveikatinimui, fiziniam aktyvumui ir rekreacijai. DARBO TIKSLAS: Įvertinti sergamumo ir fizinio aktyvumo paplitimą tarp Kauno miesto gyventojų, pagrindžiant miesto rekreacinių vietų svarbą gyventojų sveikatos stiprinimui. UŽDAVINIAI: 1. Įvertinti Kauno miesto gyventojų fizinio aktyvumo lygį bei su gyvensenos veiksniais susijusių lėtinių ligų paplitimą. 2. Įvertinti oro užterštumą ir triukšmo sklaidą Kauno miesto rekreacinėse vietose. 3. ��vertinti Kauno miesto rekreacinių vietų aplinkos kokybės tinkamumą gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti. TYRIMO METODIKA: Kauno miesto gyventojų sergamumui kraujotakos sistemos, onkologinėmis ligomis bei II tipo cukriniu diabetu įvertinti naudojama oficialių statistinių duomenų analizė. Fizinio aktyvumo paplitimui įvertinti tarp įvairaus amžiaus miesto gyventojų naudojama vykdytų tyrimų ir programų duomenų analizė. Azoto dioksido sklaida miesto parkuose vertinama panaudojant taršos modeliavimo programą AIRVIRO, triukšmo sklaida parkų teritorijoje įvertinama pagal miesto triukšmo žemėlapį. REZULTATAI: Duomenų analizė parodė, kad per paskutiniuosius penkerius metus Kauno miesto gyventojų sergamumas kraujotakos sistemos ligomis išaugo 36 proc., sergamumas onkologinėmis ligomis – nuo 12,3 proc. tarp moterų iki 28,6 proc. tarp vyrų. Fizinio aktyvumo paplitimas tarp suaugusiųjų siekia tik apie 50 proc., pakankamai fiziškai aktyvūs ne daugiau kaip trečdalis miesto vaikų ir paauglių. Miesto parkų teritorijų užterštumas azoto dioksidu svyruoja nuo 0 proc. švariausiuose miesto parkuose iki 90 proc. labiausiai užterštuose parkuose. Didžiausias triukšmo lygis nustatytas miesto centre ir prie didelio eismo intensyvumo gatvių esančių parkų teritorijose. IŠVADOS: Sergamumo lėtinėmis ligomis ir fizinio pasyvumo paplitimas tarp Kauno miesto gyventojų pagrindžia sportavimo skatinimo būtinumą. Dauguma miesto rekreacinių vietų aplinkos kokybės atžvilgiu yra tinkamos gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS: Siekiant nustatyti fizinio aktyvumo ir rekreacinių vietų sąsajas rekomenduojama atlikti epidemiologinius tyrimus ryšiui nustatyti arba jį paneigti. Siūloma įvertinti parkų tinkamumą pagal kitus kriterijus: infrastruktūrą, saugumą, susisiekimo galimybes ir kt.
BACKGROUND: A number of studies have showed that parks provided places for people to experience nature, engage physical activity and relax. Recreation and open spaces are one of the most important urban forms related to residents’ physical activity. Safe and health related environment of the parks may help increase physical activity among residents of all ages. AIM OF THE STUDY: To assess the prevalence of cardiovascular diseases, cancer accidents and diabetes type II among residents of Kaunas city and to substantiate the importance of public parks to promote physical activity there. OBJECTIVES: 1. To assess the level of physical activity and prevalence of noncommunicable diseases among residents of Kaunas city. 2. To assess air pollution and noise in the environment of city public parks. 3. To assess the environmental quality in city recreational places that can be used to promote physical activity and improve public health. METHODS: Statistical data and literature review was undertaken to assess the level of physical activity and prevalence of noncommunicable diseases among residents of Kaunas city. The dispersion of nitrogen dioxide in the area of public parks was measured using AIRVIRO model. The dispersion of noise was identified using Kaunas MapNoise. RESULTS: The data analyze shows that prevalence of cardiovascular diseases among Kaunas city residents has increased by 36 % since 2001 to 2005. The prevalence of cancer during the same period has increased by 12,3 % among women and 28,6 % among men. Only about 50 % of adults and 30 % of schoolchildren are physically active. Air pollution in the area of public parks varies from 0 % at the least polluted parks to 90 % at the most polluted parks. The maximum noise level was assessed in that area of parks which are situated near the roads. CONCLUSIONS: Morbidity of noncommunicable diseases and physical passivity among Kaunas residents’ substantiate the importance to promote physical activity. The environmental quality in the majority of Kaunas recreational places is suitable to promote physical activity and may help improve public health. PRACTICAL RECOMMENDATIONS: We recommend performing more studies concerning the association between access to urban green spaces and population level of recreational physical activity.