Kulkšnies – žasto indekso matavimo taikymas šeimos gydytojo darbe
Recenzentas / Reviewer | |
Konsultantas / Consultant |
Kulkšnies – žasto indekso matavimo taikymas šeimos gydytojo darbe. Indrė Bočekovaitė Tyrimo tikslas: išanalizuoti bei įvertinti kulkšnies – žasto indekso pritaikymą šeimos gydytojo darbe, nustatyti tam įtakos turinčius veiksnius bei pritaikymą periferinės arterijų ligos nustatymui. Uždaviniai: 1. Įvertinti ryšį tarp kulkšnies – žasto indekso rodmenų ir paciento turimų ligų bei sociodemografinių rodiklių. 2. Palyginti kulkšnies – žasto indekso duomenis su paciento fiziniais rodmenimis (kūno masės indeksas, juosmens apimtis, svoris, arterinis kraujo spaudimas) ir nustatyti jų priklausomybę. 3. Įvertinti kulkšnies – žasto indekso pritaikymą periferinės arterijų ligos nustatymui. 4. Palyginti kulkšnies – žasto indekso duomenis periferinių arterijų ligų nustatymui su širdies-kraujagyslių ligų rizika (SCORE2). Metodai: tyrimas atliktas naudojant jau surinktus „Telelispa“ duomenis. Tyrimas buvo vykdomas projekto partnerių sveikatos priežiūros centruose 2020 m. spalio mėn. – 2022 m. spalio mėn. Tyrimo objektas – pacientai, kuriems diagnozuota ne mažiau kaip dvi lėtinės neinfekcinės ligos, iš kurių viena privaloma – arterinė hipertenzija. Išanalizavus į tyrimą įtrauktų pacientų sveikatos priežiūros įstaigose esančius medicininius dokumentus, buvo panaudoti nuasmeninti sociodemografiniai ir sveikatos duomenys. Iš viso įtraukti 387 pacientai. Buvo naudota Spearman‘s ranginė koreliacija, Mann–Whitney U testas ir Kruskal–Wallis testas. Rezultatai: kairės ir dešinės pusės kulkšnies – žasto indekso vertės nėra tiesiogiai priklausomos nuo lyties, išsilavinimo lygio, darbo ar rūkymo statuso, alkoholio vartojimo dažnumo ar ligos pasireiškimo. AKS, ŠSD ir kūno svoris gali turėti įtaką KŽI. Išvados: Tyrime dalyvavusių pacientų kairės ir dešinės pusės KŽI vertės nesiskyrė pagal lytį, išsilavinimo lygį, darbinį užimtumą, rūkymo ar alkoholio vartojimo įpročius, tiriamų ligų pasireiškimą ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos lygį. Tiriamųjų kūno svoris, KMI ir juosmens apimtis silpnai neigiamai koreliavo su kairės ir dešinės pusės KŽI vertėmis. Širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) taip pat silpnai, bet statistiškai reikšmingai neigiamai koreliavo su kairės ir dešinės pusės KŽI vertėmis. KŽI turėtų būti taikomas pirminėje grandyje PAL tikimybės įvertinimui, ypač poliligotų asmenų tarpe. SCORE2 indekso vertės nekoreliavo su kairės ir dešinės pusės KŽI vertėmis, todėl KŽI gali būti mažiau tinkamas širdies - kraujagyslių ligų rizikos vertinimui. Praktinės rekomendacijos: PAL yra dažnai pamirštama ir užleidžiama liga, todėl yra svarbu didinti tiek šeimos gydytojų, tiek pacientų informuotumą apie PAL, jos atpažinimą, gydymą bei komplikacijų valdymą.
The Use of Ankle Brachial Index Measurement in Family Physician‘s Practice. Indrė Bočekovaitė Objective: to analyze and evaluate the application of the ankle-brachial index (ABI) in general practice, identify influencing factors, and assess its suitability for detecting peripheral artery disease. Tasks: 1. Evaluate the relationship between ABI values and patients' existing diseases and sociodemographic indicators. 2. Compare ABI data with patients' physical measurements (body mass index, waist circumference, weight, arterial blood pressure) and determine their correlation. 3. Assess the application of ABI in detecting peripheral artery disease. 4. Compare ABI data for detecting peripheral artery diseases with the risk of cardiovascular diseases (SCORE2). Methods: the study utilized pre-existing data from the "Telelispa" database. It was conducted in healthcare centers of project partners from October 2020 to October 2022. The study subjects were patients diagnosed with at least two chronic non-infectious diseases, with arterial hypertension being mandatory. Personalized sociodemographic and health data from medical records were analyzed. A total of 387 patients were included. Spearman's rank correlation, Mann–Whitney U test, and Kruskal–Wallis test were employed for analysis. Results: the values of ABI in both left and right sides are not directly dependent on gender, educational level, employment status, smoking, alcohol consumption frequency, or disease manifestation. Ankle-brachial index may be influenced by arterial stiffness, systolic blood pressure, and body weight. Conclusions: The ABI values of the participants did not differ by gender, educational level, employment status, smoking, alcohol consumption habits, diagnosed diseases, or cardiovascular disease risk level. Weak negative correlations were observed between participants' body weight, body mass index, waist circumference, and ABI values on both sides. Heart rate (HR) also weakly but significantly negatively correlated with ABI values on both sides. ABI should be applied in the primary health care for estimating PAD probability, especially among patients with multiple health conditions. SCORE2 index values did not correlate with ABI values on both sides, suggesting that ABI may be less suitable for assessing the risk of cardiovascular diseases. Practical recommendations: PAD is often a forgotten and overlooked condition, so it is important to increase both family physicians' and patients' awareness of PAD, its recognition, treatment, and management of complications.