Slaugytojų žinios apie disfagiją ir jos valdymo būdus pacientams po išeminio galvos smegenų insulto

Ieva Bendoriūtė. Slaugytojų žinios apie disfagiją ir jos valdymo būdus pacientams po išeminio galvos smegenų insulto. Bakalauro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – asist. Jovita Demskytė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2023; 54 p. Tyrimo tikslas: nustatyti slaugytojų žinias apie disfagiją ir jos valdymo būdus pacientams po išeminio galvos smegenų insulto. Uždaviniai: 1. Nustatyti slaugytojų, dirbančių Neurologijos skyriuose, žinias apie disfagijos rizikos veiksnius ir simptomus. 2. Nustatyti slaugytojų, dirbančių Neurologijos skyriuose, žinias apie disfagijos valdymo būdus. 3. Nustatyti slaugytojų, dirbančių Neurologijos skyriuose, žinias apie disfagijos komplikacijas. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL KK) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje Neurologijos skyriuose, 2023 metų sausio – vasario mėnesiais. Atliktas kiekybinis tyrimas, norint nustatyti slaugytojų žinias apie disfagiją ir jos valdymo būdus. Išanalizavus mokslinę literatūrą buvo sudaryta anketa. Tiriamieji į tyrimą įtraukti tikslinės atrankos būdu. Tyrime dalyvavo slaugytojai, kurie dirba Neurologijos skyriuose. Buvo išdalinta 70 anketų. Sugrįžo 65 anketos, gerai užpildytos ir tinkamos analizuoti buvo – 63 anketos. Atsako dažnis – 90 proc. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad mažiau nei pusė tiriamųjų nežino, kad arterinė hipertenzija (47 proc.) yra disfagijos rizikos veiksnys. Taip pat daugiau nei pusė slaugytojų nežino, jog cukrinis diabetas (58,7 proc.) yra vienas iš disfagijos rizikos veiksnių. Nustatyta, kad trečdalis slaugytojų žino, jog liežuvio judrumo sumažėjimas (33,4 proc.); paciento negebėjimas suspausti lūpų (30,2 proc.); užkimimas arba balso pasikeitimas (31,7 proc.) yra disfagijos simptomai. Tik viena dešimtoji slaugytojų teisingai įvardino skonio ir kvapo praradimą (10 proc.) kaip disfagijos simptomą. Buvo nustatyta, kad dauguma slaugytojų žino pagrindines disfagijos komplikacijas. Dauguma slaugytojų nežino, jog negalima naudoti burnos skalavimo skysčių (63,5 proc.) ir dantų šepetėlio kietais šereliais (57,2 proc.) kasdienei burnos priežiūrai. Analizuojant tiriamųjų žinias apie mitybą, nustatyta, kad mažiau nei pusė slaugytojų (33,3 proc.) nežino, jog modifikuotos tekstūros dietose yra mažiau maistinių medžiagų, todėl pacientams gali sumažėti kūno svoris (63,5 proc.). Tyrime nustatyta, kad ne visi slaugytojai žino, jog enterinė mityba nėra skirta tik pacientams, kurių sąmonė sutrikusi (62 proc.) ir kad ne visiems pacientams, kuriems sunku nuryti maistą, turi būti skirtas enterinis maitinimas (57,1 proc.). Dauguma slaugytojų žino kaip maitinti pacientą, sergantį disfagija, tačiau ne visi slaugytojai žino, jog negalima paciento girdyti švirkštu (66,7 proc.). Išvados. 1. Slaugytojai žino pagrindinius disfagijos rizikos veiksnius ir simptomus. Tačiau maža slaugytojų dalis žino, kad arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas yra disfagijos rizikos veiksniai ir ne visi tiriamieji žino disfagijos simptomus, kurie būdingi pacientams po išeminio galvos smegenų insulto: skonio ir kvapo praradimas, liežuvio judrumo sumažėjimas, apetito stoka ir paciento nesugebėjimas suspausti lūpų. 2. Dauguma slaugytojų žino apie burnos ir dantų priežiūros aspektus, slaugant pacientą, sergantį disfagija, tačiau ne visi slaugytojai žino, jog negalima naudoti burnos skalavimo skysčių ir dantų šepetėlio kietais šereliais kasdienei priežiūrai. Slaugytojai nepakankamai žino apie pacientų, sergančių disfagija, mitybą. Dauguma slaugytojų nežino, kad modifikuotos tekstūros dietose yra mažiau maistinių medžiagų, todėl pacientams gali sumažėti kūno svoris ir kad maitinant pacientą, reikia vengti kelių skirtingų maisto konsistencijų vienu metu, nes tai padidina užspringimo riziką. Slaugytojai žino apie pacientų enterinę mitybą. Tačiau ne visi slaugytojai žino, jog ne visiems pacientams, kuriems sunku nuryti maistą yra reikalingas enterinis maitinimo būdas ir kad enterinis maitinimo būdas nėra skirtas tik pacientams, kurių sąmonė sutrikusi. Slaugytojai žino apie paciento, sergančio disfagija, maitinimą, tačiau ne visi slaugytojai žino, jog negalima girdyti paciento švirkšto pagalba. 3. Slaugytojai žino, kad dažniausios disfagijos komplikacijos yra pneumonija ir dehidratacija, tačiau ne visi žino, kad nepakankama mityba taip pat yra disfagijos komplikacija. Slaugytojai žino tyliosios aspiracijos apibrėžimą ir aspiracinės pneumonijos požymius, tačiau ne visi slaugytojai žino aspiracinės pneumonijos rizikos veiksnius.

Ieva Bendoriutė. Nurses knowledge of dysphagia and its management in patients after ischemic stroke. Bachelor's thesis. Supervisor – assistant. Jovita Demskytė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Nursing Faculty, Nursing Clinic. Kaunas, 2023; 60 p. The aim: to determine the knowledge of nurses about dysphagia and its management methods in patients after ischemic brain stroke. Tasks: 1. To determine the knowledge of nurses working in Neurology departments about the risk factors and symptoms of dysphagia. 2. To determine the knowledge of nurses working in Neurology Departments about dysphagia management. 3. To determine the knowledge of nurses working in Neurology departments about the complications of dysphagia. Research methods. The study was conducted at the Kaunas Clinics of the Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LSMUL KK) and at the Neurology Departments of the Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) Kaunas Hospital, in the months of January - February 2023. A quantitative study was conducted to determine nurses knowledge of dysphagia and its management. After analyzing the scientific literature, a questionnaire was compiled. Subjects are included in the study by means of targeted selection. Nurses who work in Neurology departments participated in the study. 70 questionnaires were distributed. 65 questionnaires were returned, 63 questionnaires were well filled and suitable for analysis. The response rate is 90 %. Results. It was established that less than half of the subjects do not know that arterial hypertension (47%) is a risk factor for dysphagia. Also, more than half of nurses do not know that diabetes (58.7%) is one of the risk factors for dysphagia. It was found that a third of nurses know that the decrease in tongue mobility (33.4 percent); patient's inability to press lips together (30.2 percent); hoarseness or voice change (31.7%) are symptoms of dysphagia. Only one in ten nurses correctly identified loss of taste and smell (10%) as a symptom of dysphagia. It was found that most nurses are aware of the main complications of dysphagia. The majority of nurses do not know that mouthwashes (63.5%) and toothbrushes with hard bristles (57.2%) cannot be used for daily oral care. Analyzing the subject's knowledge about nutrition, it was found that less than half of the nurses (33.3%) do not know that diets with a modified texture contain less nutrients, so patients may lose body weight (63.5%). The study found that not all nurses know that enteral nutrition is not only for patients with impaired consciousness (62%) and that not all patients with difficulty swallowing food should be given enteral nutrition (57.1%). Most nurses know how to feed a patient with dysphagia, but not all nurses know that it is not possible to give the patient water with a syringe (66.7%). Conclusions. 1. Nurses know the main risk factors and symptoms of dysphagia. However, a small number of nurses know that arterial hypertension and diabetes are risk factors for dysphagia, and not all subjects know the symptoms of dysphagia that are characteristic of patients after ischemic brain stroke: loss of taste and smell, decrease in tongue mobility, lack of appetite, and the patient's inability to purse the lips. 2. Most nurses are aware of the aspects of oral and dental care when caring for a patient with dysphagia, but not all nurses are aware that mouthwashes and a hard-bristled toothbrush should not be used for daily care. Nurses do not know enough about the nutrition of patients with dysphagia. Most caregivers are unaware that texture-modified diets are less nutrient dense and can lead to weight loss in patients, and that several different food consistencies should be avoided when feeding a patient, as this increases the risk of choking. Nurses are aware of patients' enteral nutrition. However, not all nurses are aware that not all patients with dysphagia require enteral feeding and that enteral feeding is not limited to unconscious patients. Nurses are aware of feeding a patient with dysphagia, but not all nurses are aware of not feeding the patient with a syringe. 3. Nurses know that the most common complications of dysphagia are pneumonia and dehydration, but not everyone knows that malnutrition is also a complication of dysphagia. Nurses know the definition of silent aspiration and the signs of aspiration pneumonia, but not all nurses know the risk factors for aspiration pneumonia