,,Net kai nėra vilties, vis tiek viltis yra“: moterų savęs patyrimas santuokoje su priklausomybę alkoholiui turinčiu vyru

Kriaučiūnė, U. (2024). ,,Net kai nėra vilties, vis tiek viltis yra“: moterų savęs patyrimas santuokoje su priklausomybę alkoholiui turinčiu vyru (Klinikinės sveikatos psichologijos magistro baigiamasis darbas). Mokslinė vadovė: dr. Raimonda Petrolienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos psichologijos katedra: Kaunas. – 68 p.

Problema. Room ir kt. (2016) tyrime akcentuojama, jog reikėtų atlikti daugiau tyrimų, įskaitant kokybinius, siekiant atskleisti artimųjų, gyvenančių su priklausomais asmenimis patirtis. Balamurugan (2022) teigia, jog trūksta tyrimų apie problemas, su kuriomis susiduria alkoholikų sutuoktiniai. Remiantis tuo, galima teigti, jog priklausomų nuo alkoholio vyrų sutuoktinių savęs patyrimas, esant santuokoje, yra nepakankamai išnagrinėta ir atskleista tema. Metodai. Kokybiniame tyrime dalyvavo aštuonios moterys (38-55 m.), esančios santuokoje su priklausomybę alkoholiui turinčiu vyru (santuokos trukmė nuo 5 iki 15 m.). Duomenų rinkimo instrumentas šiame tyrime buvo giluminis interviu. Duomenys buvo analizuojami taikant fenomenologinę aprašomąją analizę pagal A. Giorgi. Rezultatai. Tyrimo dalyvių pasakojimuose išryškėjo pasinėrimas į savo vidinį pasaulį, kurio metu moterys įvardijo atėjusį suvokimą apie svarbą kreiptis pagalbos sau, reflektavo apie savo praeitį, ieškodamas priežasčių ar savo kaltės. Vyravo vidiniai konfliktai ir dilemos, atrasti būdai, kaip išbūti su slegiančiomis emocijomis. Taip pat moterys dalinosi intensyviais ir pasikartojančiais jausmais – neišvengiamomis emocinėmis reakcijomis, visa tai vedė į emociškai sunkiai išgyvenamą būseną – ,,dugną“. Moterų patyrimai buvo glaudžiai susiję su vyro gydymosi nuo priklausomybės alkoholio etapo ypatumais. Šiame etape žmonos skatino savo vyrus kreiptis pagalbos, jausdavo emocinį nuovargį bei motyvacijos stoką. Vyravo nuojauta, jog artėja vyro atkrytis. Alkoholio problemos šeimoje kai kada buvo nutylimos ir nepripažįstamos, iš moterų pusės buvo jaučiama stigmatizacija visuomenėje. Kita bendro fenomeno sudedamoji dalis – sudėtingi ir daugialypiai santykiai su sutuoktiniu. Ryškiai atsiskleidė atitolęs, grubus ir konfliktiškas santykis, nesutampantis požiūris į vaikų auklėjimą, balansavimas tarp skyrybų slenksčio ir gyvenimo kartu. Moterų patyrimuose išryškėjo jaučiama viltis. Tačiau, kai kada viltį keitė neviltis ir beviltiškumas. Žmonų patyrimuose atsispindėjo juntamas alkoholio poveikis šeimos kasdienybei ir vaikų gerovei. Vyro alkoholio vartojimas keitė dienos ritmą, planus, o tai veikė visus šeimos narius. Moterys taip pat dėjo pastangas atsiriboti nuo vyro alkoholizmo problemų. Ilgainiui moterų patyrime atsispindėjo turėtų iliuzijų apie tobulą šeimą bei iliuzijų pakeisti ir išgelbėti vyrą žlugimas. Išvados. Savęs patyrimas, moterų, esančių santuokoje su priklausomybę alkoholiui turinčiu vyru atsiskleidė per savianalizę, neišvengiamas, pasikartojančias emocines reakcijas, sudėtingus ir daugialypius santykius su sutuoktiniu bei vidinį vilties/nevilties patyrimą.

Kriaučiūnė, U. (2024). "Even when there is no hope, there is still hope": women's self-experience in a marriage with a man with alcohol addiction (Master's Thesis in Clinical Health Psychology). Scientific supervisor: dr. Raimonda Petrolienė. Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Health Psychology: Kaunas. - 68 p.

The problem. Room et al. (2016) study highlights the need for more research, including qualitative research, to understand the experiences of relatives living with addicts. Balamurugan (2022) indicates that there is a lack of research on the problems faced by spouses of alcoholics. Based on this, it can be suggested that the self-experience of the spouses of alcohol dependent men in marriage is an understudied and underexplored topic. Methods. Eight women (aged 38-55) in a marriage with an alcohol-dependent husband (duration of the marriage ranging from 5 to 15 years) participated in a qualitative study. The data collection instrument in this study was an in-depth interview. The data were analysed using phenomenological descriptive analysis according to A. Giorgi. Results. The narratives of the participants in the study indicated an exploration of their inner world, in which the women identified a sense of awareness of the importance of seeking help for themselves, reflecting on their past, looking for reasons or their own guilt. Inner conflicts and dilemmas dominated, and ways to cope with overwhelming emotions were discovered. Women also shared intense and recurrent feelings – the unavoidable emotional reactions, the feeling of tension and fear due to their husbands' alcoholism, all leading to an emotionally difficult state – "the bottom". Women's experiences were closely linked to the specifics of the husband's phase of alcohol dependence treatment. In this phase, wives encouraged their husbands to seek help, felt emotionally tired and lacking motivation. Women worried about their husbands' psychological and physical well-being. There was a feeling that the husband was about to relapse. Alcohol problems in the family were sometimes silenced and unacknowledged, and there was a sense of public stigma on the part of the women. Another component of this common phenomenon is the complex and multifaceted relationship with the spouse. The distance, harshness and conflict, the different attitudes towards child-care, the balancing between divorce and living together, were clearly evident. The women's experiences showed a sense of hope even in the most difficult situations. However, in some cases hope was replaced by despair and hopelessness. The women's experiences reflected the impact of alcohol on the daily routine of the family and on the well-being of the children. The husband's alcohol consumption changed the rhythm of the day and the plans, which affected everyone in the family. Women also tried to distance themselves from their husbands' alcoholism. Over time, the women's experience reflected the destruction of their illusions of a perfect family and of their illusions of changing and saving their husbands. Conclusions. The self-experience of women married to a husband with alcohol dependence was revealed through self-analysis, unavoidable, recurring emotional reactions, a complex and multifaceted relationship with the spouse, and the internal experience of hope/despair.