Genetinės etiologijos epilepsijos diagnostikos ypatumai
Recenzentas / Reviewer |
Vita Ramanauskaitė. Genetinės etiologijos epilepsijos diagnostikos ypatumai. Darbo mokslinė vadovė: Prof. dr. Giedrė Jurkevičienė Tikslas: Atlikti sisteminę literatūros apžvalgą apie genetinę epilepsiją. Uždaviniai: Išanalizuoti literatūrą apie klinikinius ypatumus, būdingus sergantiems genetinės etiologijos epilepsija. Išanalizuoti literatūrą apie dažniausius genetinės etiologijos epilepsijos nustatytus genus. Išanalizuoti literatūrą apie genų, siejamų su epilepsija, diagnostikos galimybes. Išanalizuoti literatūrą apie genetinės etiologijos epilepsijos genotipo ir fenotipo sąsajas. Metodai: Sisteminė literatūros apžvalga atlikta pagal PRISMA metodines rekomendacijas. Mokslinių straipsnių paieška vykdyta PubMed, Wiley Online Library, Epistemonikos ir Cochrane duomenų bazėse. Pagal PICO modelį naudojant raktažodžiais: ((„Genetic epilepsy“) AND („Genes“ OR „Prenatal Diagnosis“ OR „Genotype-phenotype“ OR „Gene mutation“ OR „Genetic polymorphism“)). Vadovaujantis atrankos kriterijais, į sisteminę apžvalgą įtraukta 18 tyrimų, publikuotų 2019 – 2024 m. Tyrimo rezultatai: Išnagrinėta 18 tyrimų: 13 – kohortinių ir 5-ios sisteminės apžvalgos. Publikacijose buvo analizuojama klinika (EP pobūdis, pradžios amžius, EEG, MRT pakitimai, IS, raidos vėlavimas, sutrikusios motorikos, autizmo ir dismorfiniai požymiai) būdinga sergantiems genetinės etiologijos epilepsija, dažniausiai mutavę genai ir jų sąsajos su epilepsijos fenotipais. Įtrauktas 1 kohortinis ir dvi sisteminės apžvalgos, kuriuose tirtos genetinės epilepsijos diagnostikos galimybės. Išvados: 1. Sergant genetinės etiologijos epilepsija EP pasireiškia ~ 1-uosius gyvenimo metus. Nepriklausomai nuo genetinės etiologijos epilepsijos tipo didžiajai daliai pacientų būdingas raidos vėlavimas (~77 %), IS (~60 %) bei judėjimo sistemos sutrikimai (~50 %). Tačiau yra ir lengvos klinikinės eigos genetinės etiologijos epilepsijos tipų. 2. Didžioji dalis (~70 %) genų, kurių mutacijos lemia genetinę epilepsiją, koduoja įtampos valdomų jonų kanalų baltymus. Dažniausiai (~1⁄4) mutacijos nustatomos SCN1A geno. Būdingiausias (> 50 %) mutacijų tipas – missense. 3. Genetinės etiologijos epilepsija diagnozuojama ~ 33 % pacientų. Dažniausiai (~ 88 %) taikomas VES tyrimas, jis nustato daugiausiai (45 %) genetinės epilepsijos atvejų, mažiausiai (~9 %) nustato LGH bei MK. 4. Nepriklausomai nuo genetinės etiologijos epilepsijos tipo, pakitusiems genams būdingas fenotipinis heterogeniškumas. Rekomendacijos: Pasireiškus EP itin ankstyvame amžiuje, įtarti genetinę epilepsiją. Norint nustatyti genetinę epilepsiją – atlikti VES tyrimą
Vita Ramanauskaitė, Diagnostic features of epilepsy of genetic etiology. Scientific Supervisor: Prof. Giedrė Jurkevičienė, MD, PhD. Aim: To conduct a systematic literature review on genetic epilepsy. Objectives: Analyze the literature regarding the clinical features characteristic of patients with epilepsy of genetic etiology. Analyze the literature regarding most common identified genes for genetic epilepsy. Review literature on the diagnostic possibilities for genes associated with epilepsy. Review the literature on genotype-phenotype associations of epilepsy of genetic etiology. Methods: A systematic literature review was conducted according to PRISMA compliant. The search for scientific articles was conducted of PubMed, Wiley Online Library, Epistemonikos and Cochrane databases using the PICO model to select relevant articles. The review included 18 studies published between 2019 and 2024. Results: The analysis included 18 studies: 13 – cohort studies and 5 systematic reviews. The publications analysed clinical characteristics (ES types, age of onset, EEG, MRI abnormalities, ID, DD, impaired motor skills, ASD) of patients with epilepsy of genetic etiology, the most commonly mutated genes and their associations with epilepsy phenotypes. Additionally, a cohort study and 2 systematic reviews focused on features of genetic diagnosis of epilepsy. Conclusions: 1. In the case of genetic etiology epilepsy, ES manifests in ~ 1st year of life. Regardless of the type of epilepsy of genetic etiology, the majority of patients are characterized by developmental delay (~77 %), intellectual impairment (~60 %), movement system disorders (~50 %). However, there are also types of epilepsy of genetic etiology with a mild clinical course. 2. The majority (~70%) of genes mutated in genetic epilepsy encode voltage-gated ion channel proteins. The most commonly (~1⁄4) identified mutated gene is SCN1A, the most characteristic (> 50 %) mutations type is missense. 3. Epilepsy of genetic etiology is diagnosed in ~33% of patients. WES is the most commonly used (~ 88 %) and detects the most (45 %) cases of genetic epilepsy, at least (~9 %) – CGH, CMA. 4. Regardless of the type of epilepsy of genetic etiology, the altered genes are characterized by phenotypic heterogeneity Recommendations: If ES appears at an extremely early age, genetic epilepsy should be suspected. In order to identify genetic epilepsy, conduct WES.