Darbo saugos kultūros ir organizacijos darbo aplinkos sąsajos apskrities greitosios medicinos pgalbos tarnyboje

SANTRAUKA Laura Luneckienė. Darbo saugos kultūros ir organizacijos darbo aplinkos sąsajos apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė – prof. Olga Riklikienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Slaugos klinika. Kaunas, 2024; 72 p. Tikslas – nustatyti darbo saugos kultūros ir organizacijos darbo aplinkos sąsajas apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyboje.
Uždaviniai:

1. Įvertinti darbo saugos kultūrą apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyboje.
2. Įvertinti organizacijos darbo aplinką apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyboje.
3. Nustatyti darbo saugos kultūros ir organizacijos darbo aplinkos sąsajas apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnyboje.
   Tyrimo metodika. 2023 – 2024 m. vykdytas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai, dirbantys Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos tarnybose. Anoniminės apklausos forma buvo patalpinta internetinėje svetainėje apklausa.lt, o internetine prieiga pasidalinta socialiniuose tinkluose, susijusiuose su greitosios medicinos pagalbos tarnybų specialistų veikla. Tyrimui atlikti buvo naudotos dvi anketos: Požiūrio į saugą klausimynas greitosios medicinos pagalbos įstaigose ir Slaugytojų darbo aplinkos indeksas: darbo aplinkos skalė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS Statistics 29.0 programine įranga. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas 2023 03–03 Nr. BEC–SL(M)–121.
   Rezultatai. Vertinant šešias darbo saugos kultūros sritis, aukščiausiais įverčiais buvo įvertintas pasitenkinimas darbu (74,51 balai), o žemiausiais įverčiais – streso pripažinimas (63,08 balai). Nustatyta, kad apskrities greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistų požiūris į darbo saugos kultūrą nėra teigiamas. Vertinant penkias darbo aplinkos sritis slaugytojo dalyvavimas sprendžiant ligoninės reikalus buvo įvertintas aukščiausiais įverčiais (2,51±0,58), o slaugos kokybės užtikrinimo pagrindai – žemiausiais įverčiais (2,34±0,38). Nustatyta, kad apskrities greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai dirba nevisiškai palankioje darbo aplinkoje. Įvertinus sąsajas, nustatyta, kad darbo saugos kultūra nebuvo reikšmingai susijusi su apskrities greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistų darbo aplinka visuminiu požiūriu, tačiau reikšmingai siejosi atskiros šių analizuotų reiškinių sritys. Atskiros darbo saugos kultūros sritys (p=<0,001; p=0,002): vadovų požiūris į saugą, streso pripažinimas, pasitenkinimas darbu, darbo sąlygos reikšmingai siejosi su darbo aplinka. Darbo saugos kultūra reikšmingai siejosi su viena iš penkių slaugytojų darbo aplinkos sričių: slaugos vadovų gebėjimas, lyderystė ir parama slaugytojams (p=0,043). Išvados. Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistų požiūriu jų organizacijos darbo saugos kultūra nėra teigiama, o darbo aplinka nevisiškai palanki. Įvertinus sąsajas, nustatyta, kad apskrities greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistų darbo saugos kultūra nebuvo reikšmingai susijusi su darbo aplinka visuminiu požiūriu. Tačiau reikšmingai siejosi atskiros šių analizuotų reiškinių sritys. Taigi, praktinės darbo aplinkos palankus kūrimas organizacijoje reikšmingai siejasi su darbo saugos kultūra.

SUMMARY Laura Luneckienė. The relationship between the work safety culture and the organization’s work environment in the county emergency medical service. Master‘s thesis. Supervisor – prof. Olga Riklikienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Clinic of Nursing. Kaunas, 2024; 72 p.
The aim is to determine the relationship between the work safety culture and the organization’s work environment in the county emergency medical service. Tasks:

1. To evaluate the work safety culture in the county emergency medical service.
2. To evaluate the organization’s work environment in the county emergency medical service.
3. To identify the relationship between the work safety culture and the organization’s work environment in the county emergency medical service. Methodology. A quantitative study was carried out in 2023 – 2024 with the participation of emergency medical care professionals working in Vilnius County emergency medical services. The anonymous survey form was posted on the website apklausa.lt and online access was shared on social networks related to the activities of emergency medical care professionals. Two questionnaires were used for the survey: the Emergency Medical Services Safety Attitudes Questionnaire and the Practice Environmental Scale of the Nursing Work Index. Statistical analysis of the data was carried out using IBM SPSS Statistics 29.0 software. Permission of the Bioethics Centre of the Lithuanian University of Health Sciences No. BEC–SL(M)–121 of 2023–03–03 was obtained for the study. Results. In the six domains of work safety culture, the highest score was given for job satisfaction (74.51 points) and the lowest score was for recognition of stress (63.08 points). It was found that emergency medical care professionals of the county perceive that their work safety culture is not positive. In the five domains of the work environment, the nurse’s involvement in hospital affairs was rated the most favorable (2.51±0.58) and the nursing quality assurance framework was rated the least favorable (2.34±0.38). It was found that emergency medical care professionals of the county work in a not entirely favorable work environment. After evaluating the correlations, it was found that the work safety culture was not significantly related to the organization’s work environment from an overall point of view, but the separate areas of the analyzed phenomena were significantly related. Significant associations were found between the individual domains of work safety culture (p=<0.001; p=0.002): the manager’s attitude towards safety, stress acceptance, job satisfaction, working conditions and the working environment. Work safety culture was significantly associated with one of the five domains of work environment: competence of nursing managers, leadership and support for nurses (p=0.043). Conclusions. Emergency medical care professionals perceive that their organization’s work safety culture is not positive, and the work environment is not entirely favorable. After evaluating the correlations between emergency medical care professionals of the county work safety culture and work environment it was found that from an overall point of view there were no significant correlations. However, separate areas of these analyzed phenomena were significantly related. Thus, creating a supportive work environment in an organization is significant for workplace safety culture.