Efficacy of Different Prognostic Markers in Patients Hospitalized due to Chronic Heart Failure Exacerbation
Schauerte, Max Peter |
Recenzentas / Reviewer |
Max Peter Schauerte, „Įvairių prognozinių žymenų vertė dėl lėtinio širdies nepakankamumo paūmėjimo hospitalizuotų pacientų grupėje” Darbo tikslas: išanalizuoti įvairių prognozinių žymenų vertę dėl lėtinio širdies nepakankamumo paūmėjimo hospitalizuotų pacientų grupėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti prognozinių žymenų vertę prognozuojant pakartotines hospitalizacijas dėl lėtinio širdies nepakankamumo paūmėjimo hospitalizuotų pacientų grupėje. 2. Nustatyti prognozinių žymenų vertę prognozuojant blogas ligos baigtis šioje pacientų grupėje. Tyrimo metodika: atliktas retrospektyvus tyrimas iš nuasmenintų ligos istorijų duomenų. Į tyrimą buvo įtraukta 50 pacientų, hospitalizuotų nuo 2019-01 iki 2020-12. Baigčių stebėjimas buvo atliktas iki 2024- 05. Pagrindiniai vertinamieji rodikliai buvo mirštamumas ir pakartotinės hospitalizacijos. Nustatant nepriklausomus prognozinius veiksnius buvo taikomi šie statistiniai metodai – aprašomoji statistika, ROC (angl. Receiver Operating Characteristic) analizė ir Coxo regresijos proporcinės rizikos santykių modelis. Rezultatai: pacientų amžiaus mediana buvo 75,5 metų (63,0–84,5), 30 pacientų buvo vyrai (60 proc.). Dauguma pacientų buvo priskirti III (n = 38; 78 proc.) arba IV (n = 9; 18 proc.) Niujorko širdies asociacijos funkcinei klasei. Keturiasdešimt pacientų (80%) buvo priskirti C širdies nepakankamumo stadijai, 9 – D stadijai (18 proc.). N galinio B tipo natriurezinio propeptido (NT-proBNP) serumo koncentracijos mediana buvo 7154,8 pg/ml (2720,0–8710,7). Stebėjimo laikotarpiu 36 (72 proc.) pacientai mirė ir 36 (72 proc.) pacientai buvo bent vieną kartą pakartotinai hospitalizuoti. Nepriklausomi pacientų mirštamumo prognoziniai žymenys buvo šie: NT-proBNP ≥ 4642,9 pg/ml (rizikos santykis (RS) = 2,160, 95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) 1,202–4,800, p = 0,031), amžius ≥ 72,5 metų (RS = 2,291, 95 proc. PI 1,119–4,925, p = 0,020), D-dimerai ≥ 1,565 µg/ml (RS = 4,250, 95 proc. PI 1,335– 22,454, p = 0,005) ir diagnozuotas onkologinis susirgimas (RS = 2,788, 95 proc. PI 1,504–5,206, p = 0,003). Prognoziniai pakartotinės hospitalizacijos žymenys buvo amžius ≥ 71,5 metų (RS = 3,905, 95 proc. PI 1,566–7,200, p = 0,005), kūno masės indeksas (KMI) ≤ 29,94 kg/m² (RS = 2,950, 95 proc. PI 1,436–7,133, p = 0,010), diagnozuotas onkologinis susirgimas (RS = 4,225, 95 proc. PI 1,822–8,590, p = 0,005) ir nutukimas (RS = 0,542, 95 proc. PI 0,322–0,899, p = 0,003). Išvados: vyresnis amžius, padidėję NT-proBNP ir D-dimerų koncentracijos bei diagnozuotas onkologinis susirgimas buvo nepriklausomi blogos ligos baigties žymenys lėtiniu širdies nepakankamumu sergantiems pacientams. Pakartotinės hospitalizacijos buvo labiau tikėtinos vyresnio amžiaus pacientams, turintiems mažesnį KMI ir sergantiems vėžiu, o nutukimas buvo susijęs su sumažėjusia pakartotinės hospitalizacijos rizika.
Master’s thesis by Max Peter Schauerte ‘‘Efficacy of different prognostic markers in patients hospitalized due to chronic heart failure exacerbation’’ supervisor Andrius Ališauskas MD, PhD. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Clinical Department of Internal Medicine, Kaunas, 2025. Aim of the Study: to analyze the efficacy of different prognostic markers in patients hospitalized due to chronic heart failure exacerbation. Objectives: 1. To determine the value of certain prognostic markers in predicting subsequent rehospitalizations in patients hospitalized for chronic heart failure exacerbation. 2. To determine the value of certain prognostic markers in predicting lethal outcomes in patients hospitalized due to chronic heart failure exacerbation. Patients and Methods: A retrospective study was conducted using anonymized medical history data. Fifty patients hospitalized between January 2019 and November 2020, with follow-up until May 2024, were included. Primary outcomes were all-cause mortality and rehospitalization during the observation period. Analytical methods included descriptive statistics, Receiver Operating Characteristic (ROC) analyses and Cox proportional hazards regression to identify independent predictors. Results: Median age was 75.5 years (63.0–84.5), 30 patients were male (60%). Most patients were classified as New York Heart Association (NYHA) class III (n = 38; 78%) or IV (n = 9; 18%). Regarding heart failure staging, 40 patients (80%) were in stage C and 9 (18%) in stage D. Median amino-terminal pro-B-type natriuretic peptide (NT-proBNP) level was 7154.8 pg/mL (2720.0–8710.7). During the follow-up period, 72% (n = 36) of patients died, and 72% (n = 36) experienced at least one rehospitalization. Prognostic markers for all-cause mortality included NT-proBNP ≥4642.9 pg/mL (hazard ratio [HR] = 2.160, 95% confidence interval [CI] 1.202–4.800, p = 0.031), age ≥72.5 years (HR = 2.291, 95% CI 1.119–4.925, p = 0.020), D-dimer ≥1.565 µg/mL (HR = 4.250, 95% CI 1.335–22.454, p = 0.005), and comorbid cancer (HR = 2.788, 95% CI 1.504–5.206, p = 0.003). Prognostic markers for rehospitalization were age ≥71.5 years (HR = 3.905, 95% CI 1.566–7.200, p = 0.005), body mass index (BMI) ≤29.94 kg/m² (HR = 2.950, 95% CI 1.436–7.133, p = 0.010), comorbid cancer (HR = 4.225, 95% CI 1.822–8.590, p = 0.005), and obesity (HR = 0.542, 95% CI 0.322–0.899, p = 0.003). Conclusions: Age, NT-proBNP, D-dimer, and comorbid cancer are significant predictors of mortality in patients with heart failure. Rehospitalization is more likely in those with advanced age, lower BMI, and cancer, while obesity is associated with a decreased risk.